Darbotvarkėje
- 1Dienotvarkės tvirtinimas
- 2Pirmininkės pranešimai
- 3Bendrosios komunikacijos apie Europos šiaurės kaimynystę: Nauja strategija Arktikai pristatymas
- 4Kitos temos
- 5Sekančių posėdžių datos
Kalbėtojas 1en
Labas rytas visiems. Labas rytas, gerbiami kolegų kolegos ir kolegės. Sveiki atvykę į šį trumpą Užsienio reikalų komiteto posėdį, kuriame turime apie 45–60 minučių laiko, kad visi galėtume dalyvauti balsavimuose 1 2. Jei neturite pastabų, tada galime pereiti prie dienotvarkės. Pirmasis punktas yra dienotvarkės priėmimas. Matau, kad iš jūsų pusės nėra jokių prieštaravimų, todėl galime pasiūlyti priimti dienotvarkę tokią, kokia ji yra. Šiandienos dienotvarkės pagrindinis punktas yra Jungtinės komunikacijos dėl Europos-Snova kaimynystės politikos pristatymas, nauja strategija Arkties regionui. Man didžiausias malonumas sveikinti dvi mūsų komiteto nares: ponia Claude Viron-Reville, Arkties reikalų ypatingąją pasiuntinę ir Vakarų Europos skyriaus vedėją Europos išorės veiksmų tarnyboje. Taip pat norėčiau pasveikinti p. Marką Gray, Strateginės politikos ir komunikacijos skyriaus vadovą Komisijos INTPA generalinėje direkcijoje. Arktis — ir tai jau ne kartą esame aptarę mūsų komitete — nebėra tolimosios periferinės srities. Klimato kaita, didėjanti geopolitinė konkurencija ir Rusijos karinė buveinė Aukštutiniame Šiaurėje padarė ją strateginiu Europos Sąjungos prioritetu. Iki šiol Europos Sąjungos požiūris, kuris siejamas su 2021 m. spalio mėnesį paskelbtu komunikatu, ir tikrai galima sakyti, kad pasaulis nuo tada ženkliai pasikeitė. Šį savaitę Kolegija priėmė naują strategiją Arkties regionui, kuri atsižvelgia į šį pokytį ir šiandien jau pristatoma čia. Atrodo, kad jis skirs daugiau dėmesio saugumui, gynybai, ryšių užmezgimui ir ekonominio saugumo, tuo pat metu remdamasis mūsų ilgalaikiais įsipareigojimais klimato veiklai, mokslinio bendradarbiavimo ir indėnų tautų atžvilgiu. Ką norėčiau pasakyti mūsų dviem svečiams kalbėtojams – ši komisija pastaruosius keletą metų labai domėjosi Arkties regiono klausimais. 2025 m. lapkritį priėmėme mūsų ataskaitą apie ES diplomatijos strategiją ir geopolitinį bendradarbiavimą Arkties regione, kurioje reikalaujame stiprios, vertybėmis grindžiamos ir saugumo orientuotos strategijos.
Taip pat norėčiau pasveikinti, kad, pasekmėje to, užsakėme studiją, pavadintą „Focus on the High North: Upgrading the EU's Arctic Policy and Protecting the EU's Interests in a Rapidly Evolving Region“. Ir galiausiai, prieš keletą savaičių, į Islandiją išsiuntėme nedidelę delegaciją, kur Europos Sąjungos Arkties politika, žinoma, buvo taip pat pagrindine diskusijų tema Reikjavike. Taigi, turint visa tai galvoje, dabar labai norime išgirsti jūsų atsakymą iš EAS ir Komisijos: kaip Jungtinis pranešimas virsta ambicingomis veiksmų programomis. Kadangi Europos Sąjunga yra pasaulio čempionė dokumentų spausdinime, turime daug strategijų — atėjo laikas strategijai, kuri koordinuotų visas mūsų strategijas —, bet mums daugiau rūpi, ką tai reiškia praktikoje. Dabar pirmiausia jums, 7 minutes, o paskui – jums, pone Gray. Tada turėsime laiko pasidalinti nuomonėmis, o aš uždarysiu posėdį be penkiolikos dvyliktos, kad visi galėtume balsuoti. Jums žodis, ponia.
Kalbėtojas 2en
Labai ačiū, pone Pirmininke, ir labai malonu čia būti. Gerbiamas AFET komiteto narys ir Arkties draugai, labai džiaugiuosi, kad buvau pakviestas pristatyti šią strategiją. Tik kelios dienos po jos priėmimo, o būtent ši strategija yra ES strategija, ES stiprina savo Arkties įsipareigojimas, todėl kaip galite suprasti iš strategijos pavadinimo, partnerystės yra esminės mūsų ambicijų sėkmingam įgyvendinimui. Šiaurės kaimynystė yra bendradarbiavimo su mūsų partneriais rėmai. Šiaurės kaimynystė, ją suvokiame kaip įtraukų, vertybių ir geografijos visapusišką rėmą, o „kaimynystės“ sąvoka čia pabrėžia Europos Sąjungos artumą išplėstinei Arktikai bei mūsų siekį padaryti ES ir jos Arkties partnerių bendradarbiavimą veiksmingesnį, bet kartu ir strategiškesnį. Taigi mūsų žinia yra ta, kad norime bendradarbiauti su panašiai mąstančiais partneriais mūsų šiaurinėje kaimynystėje, stiprinti saugumą mūsų klimato krizės atsakyme ir, visų pirma, tai daryti kartu su Arkties regiono žmonėmis, o ypač su vietinėmis tautomis ir vietinėmis bendruomenėmis. Taigi norėčiau dar kartą pabrėžti, kad kaimynystė nėra politika; tai bendradarbiavimo rėmai. Rugsėjį Rovaniemi vyko labai sėkmingas Arkties šalių susitikimas, kuriam dalyvavo Komisijos aukštoji atstovė ir viceprezidentė Kaja Kallas. dalyvavo, o Rovaniemio susitikimas, pirmasis tokio pobūdžio, pasiuntė stiprią žinią apie mūsų naują ambicijų lygį, ir jis galėtų būti modeliu reguliariems aukšto lygio bendriems susitikimams su mūsų valstybėmis narėmis ir partneriais, kad būtų galima aptarti bendras problemas ir būdus jas spręsti. Dabar strategijos struktūra, kurią matėte, rodo, kad mūsų požiūris išlieka subalansuotas. Jis yra žmogaus centriškas, klimato sąmoningas, saugumo orientuotas ir grindžiamas ilgalaikiu bendradarbiavimu. Todėl strategiją organizavome į keturis skyrius: pirmasis skirtas saugumo ir atsparumo stiprinimui, antrasis – aplinkos apsaugai ir klimato kaitos sprendimui, trečiasis – paramos teikimui
Arkties ekonomika ir ekonominis saugumas, o ketvirtasis prisideda prie Arkties gyventojų gerovės. Kalbant apie saugumą, mūsų atnaujintos strategijos pagrindas jūsų nestebins. Jūs tai parodėte, kaip Pirmininkas, pone Ponas McAllister pabrėžė, kad Jūsų šis dokumentas labai domina, ką Jūs parodėte savarankišku pranešimu, priimtu praėjusių metų, ir taip pat Arkties studija, paskelbta praėjusį mėnesį, kurią kruopščiai perskaitėme. Šiais pranešimuose nuolat pabrėžėte ES poreikį spręsti besikeičiančią geopolitinę situaciją. Teisingai. Mūsų atnaujinta Arkties strategija taip pat atspindi šį naują realybę, tvirtai įtraukdama saugumą į savo branduolį. Nes, Arkties regionai nebėra atskirti nuo besikeičiančios geopolitinės dinamikos, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, Rusijos visiškas nepaisymas taisyklių pagrįsto tarptautinio viešumo, sienų ir teritorinės vientisumo, padarė bendradarbiavimą su Rusija neįmanomu. Rusija stiprina savo karinį potencialą Arkties regione, atgaivindama Kolos pusiasalį kaip strateginį bastioną ir plėsdama Murmansko uosto pajėgumus. Tuo pat metu regioneje stebime nuolat didėjančią konfrontacinių veiksmų normalizaciją, hibridines grėsmes Baltijos jūros regione ir vis dažniau – Arkties regione, bei rimtą susirūpinimą dėl nuolatinių incidentų, kurie paveikia kritinę infrastruktūrą ir regioninį stabilumą. Rusijos jūrų doktrina jungia Šiaurės Atlanto, Arkties ir Baltijos teatro veiksmus. Ir privalome prisitaikyti prie šios realybės bei laikyti Arktį ir Baltijos jūros regionus vientisu, tarpusavyje susijusiu strateginiu erdvių. Ir galiausiai, neturime palikti jokios abejonės, kad suverenitetas nėra deramasi. Tačiau norint turėti saugų ir stabilų Arktį, mums reikia atspirios, pasirengusios ir apgyvendintos Arkties, o šio tikslo širdis yra patobulinta infrastruktūra, kuri stiprintų ryšius rytų-vakarų kryptimi, nuo Baltijos iki Arkties. Mums reikia Arktikos klimato ir abiejų civilinių poreikių atitinkančios infrastruktūros
puoliojo ir gynybiniais tikslais. Tai reikalauja paspartinti 20 projektų įgyvendinimą, tokių kaip Rail Nordica projektas, ir užbaigti Rail Baltica. Reikalinga ir stiprinti mūsų budrumo gebėjimus, kad apsaugotume mūsų infrastruktūrą nuo griežto klimato ir hibridinių veiksmų. Štai mes dirbsime, kad stiprintume savo situacijos ir jūrinės srities sąmonę naudojant palydovų duomenis, vietinių ir nuotolinio jutiklio stebėjimus bei informacijos skleidimą. informacijų dalijimąsi. Tam, kad tai padarytume, siekiame įsteigti jūrų saugos centrą. Noriu bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad pagerintume povandeninių kabelių saugumą regione, įsteigiant Arkties kabelių centrą. Ateityje tikimės, kad šis iniciatyvas bus galima plėtoti į visapusišką jūrų saugumo centrą, valstybėms narėms vadovaujant. Taip pat norime padidinti mūsų ledlaužių flotilę ; ES turi apie 10 ledlaužių, tuo tarpu Rusija turi beveik 50 jų. ES pirmiausia reikės kartografuoti konkrečius ledlaužių poreikius su valstybėmis narėmis per naują ES pramoninės jūrinės vertės grandinės sąjungą, ir mes tyrinėsime galimybes pritraukti finansavimą ir techninius išteklius jų kaimynystės grupėje, tai reiškia, kad esame pasiruošę kreiptis ir į mūsų partnerius. Be toliau, kalbant apie kosmosą, Žemės stebėjimą ir navigaciją, norime padidinti Copernicus ir Galileo dangaus dangos aprėptį Arkties regione. Siekiant pagerinti mūsų gebėjimą stebėti sausumos ir jūros ledo žemėlapius, amžinojo įšalo pokyčius, naftos išsiliejimus ir jūrų saugumą Arkties regione. Koperniko galimybių praplėtimui, nauja vyriausybinė Žemės stebėjimo paslauga palaikys sprendimų priėmimą. saugumą ir gynybą, o siekiant papildyti nemokamus Galileo navigacijos paslaugas, ES pradės vyriausybinio naudojimo saugias navigacijos paslaugas naudojant Galileo viešąjį reguliuojamąjį paslaugą. Šios iniciatyvos parodo, kad Arkties regiono saugumas yra esminis prioritetas ES. Arkties saugumas yra Europos saugumas. Kaip aukštasis atstovas, viceprezidentas, sakė Strasbūre antradienį, Europa turi interesų, kuriuos reikia ginti.
Ji tur partnerius, su kuriais gali bendradarbiauti, ir atsakomybių, kurias privalo įvykdyti. Europa nebus stebėtoja Arktikoje. Tai kolektyvinis pastangas, kuriam reikalingas koordinavimas su NATO ir partneriais. Aš baigsiu čia ir suteiksiu progą mano kolegai iš I NTPAM, Markui Gray, papildyti kitą klausimą. Labai ačiū ir laukiu jūsų komentarų bei klausimų.
Kalbėtojas 1en
Labai ačiū už Jūsų įžanginį pareiškimą. Prieš perduodant žodį p. Gray, malonu sveikinti grupę nacionalinių parlamentų narių iš Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos mūsų Strasbūro sesijoje, skirtą 66-ajam EEE Bendrajam parlamento komitetui. Sveiki atvykę, gerbiami kolegos, į Europos Parlamentą.
Kalbėtojas 3en
P. Gray.
Kalbėtojas 4en
Labai ačiū, pone Pirmininke. Gerbiami nariai, dėkoju už kvietimą ir norėčiau pasveikinti nacionalinių parlamentų narius, su kuriais pastaruoju metu susitikome gana dideliu skaičiumi Reikjavike. Noriu pradėti pagerbiant šį Parlamentą bei rekomendacijas ir tyrimą, kuris taip pat labai daug prisidėjo rengiant šį bendrąjį pranešimą. Tai buvo išsamus konsultacijų procesas. Stengėmės klausytis kiek įmanoma daugiau, ir manau, kad dauguma šio Parlamento nustatytų esminių elementų yra įtraukti į bendrąją komunikaciją. Noriu paminėti tris punktus ir stengsiuosi ne kartoti to, kas ką tik buvo pasakyta. Pirma, labai trumpai, kodėl tai darome? Antra, šį politinio rėmimo pokytį, kurį laikau svarbiu, bet jeigu galėčiau atsakyti Pirmininkui. Strategijos yra geros, bet kas. Ar jūs tikrai ketinate ką nors dėl to padaryti? Taigi, stengsiuosi skirti daugiausiai laiko šiam klausimui. Kalbant apie tai, kodėl tai darome, manau, kad specialusis teismo pasiuntinys labai gerai apibūdino besikeičiančią situaciją. Manau, kad tikrovė yra ta, kad tai nėra strategijos atnaujinimas. Tai nauja strategija, kad prisitaikytume prie naujos realybės. O ši realybė keičiasi greičiau, nei tikriausiai bet kuris iš mūsų galėjo tikėtis. Dabar matome, kad Arktis yra geopolitinė arena. Matome, kad kyla grėsmė, jog tai gali tapti saugumo teatru. Matėme pretenzijas į Arktį ir kai kurias jos dalis, ir manau, kad Europos Sąjungos patirtis, ar tai būtų Ukrainos atveju, ar kalbant apie mūsų atsaką į Grenlandiją, gina teritorinės vientisumą ir suvereniteto principus. Tai mane atveda prie antro mano teiginio, būtent, prie problemos pateikimo būdo. Šį klausimą nagrinėjame nauju požiūriu. Ir tai yra partnerystės požiūris, o vėlgi, su daugeliu kolegų. Šio kambario gale, apie tai kalbėjome Norvegijoje, Islandijoje, Kanadoje, su Jungtinės Valstijos, Grenlandija, Farerų salos, tai apie strategijos kūrimą, kuri labai daug dėmesio skirs panašiai mąstantiems partneriams, siekiant spręsti šį klausimą
kėliančių susirūpinimą klausimų. Mums rėmėjas yra svarbus, nes šiaurės kaimynystė kaip tik perteikia kritiškumo jausmą. Artumas, ryšiai, kuriuos šis klausimas atneša. Tai, ką bandome parodyti, yra tai, ką Europos Sąjunga reiškia Arktikai, bet taip pat ir tai, ką Arktika reiškia Europos Sąjungai. Ir kad stojame šalia savo kaimynų bei juos palaikome. Manau, kad tai akivaizdžiai tinka trims Europos Sąjungos šalims Arkties regione – Švedijai, Suomijai, Danijai, – tačiau tai strategija visai Europos Sąjungai. Bet dabar norėčiau pereiti prie, tam tikra prasme, Pirmininko iššūkio: o kas dėl to? Kaip mes tai įgyvendinsime praktiškai? Ir aš manau, kad tai, ką matėte šioje strategijoje, yra visos Komisijos visiškas mobilizavimas. Tai nėra tik strategija, priklausanti DG INTPA ir DEE, ir norėčiau pagerbti ypač DG MA RI, kurių vaidmuo buvo lemiamas daugelį metų. Tai strategija, jeigu ją nuodugniai peržiūrėsite, turi tikrą esmę; čia yra visas rinkinys konkrečių rezultatų įvairiose srityse, ar tai būtų, kaip jau buvo paminėta, skaitmeninis, kosmosas, transportas, kritinės žaliavos, mokslas, inovacijos, turizmas ir t. t., ir t. t. Yra daug, čia yra visas rinkinys pasiūlymų, kurie nagrinėja Arktį iš šio dvigubo naudojimo perspektyvos, todėl ne vien tik kariniu požiūriu. arba tiesiog civiliniu požiūriu. Siekiame kurti gebėjimus, kurie apima šias dvi skirtingas sritis, ar tai būtų erdvė, ar transportas. Žinoma, labai gerai suprantame, kad aplink Arktį yra ypatingas pažeidžiamumas. Būtent dėl to, kai nagrinėjame tokius klausimus kaip kritinės žaliavos, visiškai pabrėžiame aplinkos svarbą. aplinkos, socialinių ir valdymo standartų. Būtent tada, kai nagrinėjame atsinaujinančiąsias energijas, esame labai aiškūs ir tvirti dėl mūsų įsipareigojimo, bent jau dėl to, ką gali padaryti Europos Sąjunga. kalbant apie naftos, dujų ir anglių moratoriumą Arkties regione. Kai žiūrime į ekonomiką, ją nagrinėjame iš to, ką galime padaryti konkrečiai, perspektyvos.
? tai, kas naudinga Arkties regiono žmonėms. Ir vėl grįžtu prie klausimo, kiek daug dėmesio skyrėme bendradarbiavimui su Arkties tautos: vietinės tautos, vietinės bendruomenės, siekiant sukurti daug konkrečių punktų, kurie tiesiogiai jiems padėtų. Ar tai būtų, kaip sakiau, žvejyba, melsvoji ekonomika, mažosios ir vidutinės įmonės, turizmas ir t. t. Taigi, komunikacijoje yra visa galutinė dalis, skirta žmonių dimensijai. Tačiau norėčiau užbaigti, tam tikra prasme, klausimu: kas įvyks toliau? Pirma, ką reikia pasakyti, tai kad taip, tai strategija, todėl tai nėra teisės aktų pasiūlymas, neturi detalaus laiko plano, detalaus veiksmų plano, kiekvienai iniciatyvai skirto finansavimo įvertinimo. Bet tai nėra įprastas reikalų tvarkymas. Jau kitą savaitę, Komisaro Sickola buvo paprašytas sekti strategijos įgyvendinimą. Jau kitą savaitę INTPA generalinė direktorija sušauks visų GD susitikimą, kad suvienytų visas skirtingus Komisijos poslovius, kad dabar vieną po kito, po siūlo, apžvelgtume, kaip įgyvendinsime kiekvieną šių įgyvendinamų punktų ir toliau juos skatintume. Taigi, mūsų požiūriu, tai nėra atvejis, kai mes parašome strategiją ir po kelių mėnesių grįžtame įvertinti, ką padarėme. Jau nuo kitų savaitės pradedame konkrečiai nagrinėti, kaip tai toliau vystysime. Ačiū už dėmesį.
Kalbėtojas 1en
Gerai, ačiū mūsų abiem svečiams kalbėtojams, ir dabar turime laiką pasikeisti nuomonėmis. Kaip visada, pirmiausia duodu žodį koordinatoriams po dvi minutes kiekvienam, o Łukasz Kuhut kalbės už VEPP.
Łukasz KohutPPEen
Labai ačiū. Gerbiamas Pirmininke, niekas taip nesusieja žmonių kaip bendras priešas, mūsų priešas ateina iš Rytų. Tai grėsmė visiems mums, ypač tiems, kurie gyvena Vidurio ir Rytų Europoje bei Šiaurėje. Kaip teisingai teigiama strategijoje, Arktis, Šiaurės Atlanto vandenynas ir Baltijos jūra tampa vienu tarpusavyje susijusiu strateginiu erdvėn. Kas vyksta vienoje vietoje, tai paveikia visos Europos saugumą. Hibridiniai puolimai mus užgriūva visur. GPS trukdymas, kabelių sabotažas, dronai virš mūsų infrastruktūros ir šešėlinė flotilė mūsų vandenyse. Šiaurė yra to paties fronto dalis. Negalime apsaugoti Europos, palikdami Šiaurę neapsaugotą. Arktika yra antrasis Europos vartai ir turi būti visiškai apsaugota. Atsižvelgiant į tai, kad esu nuolatinis pranešėjas Norvegijos klausimais, ir Mika Aaltola, Arkties pranešėjo vardu, manome, kad strategija teisinga kryptimi juda, nes teikia konkrečius įrankius saugumui stiprinti. Pirmiausia, jūros saugumo centras leis mums dalintis informacija iš įvairių nacionalinių ir ES šaltinių, nuo jūros dugno iki kosmoso. Rusijos šešėlinės laivynės laivų stebėjimas turi būti prioritetas. Europos turi konkretų įrankių, tokių kaip oro stebėjimo duomenys, Copernicus ir Galileo navigacijos paslaugos. Antra, Arctic Cable Hub yra dar viena iniciatyva, kuri galėtų stebėti ir saugoti povandeninius kabelius Šiaurės Atlanto ir Arkties regionuose. Kritinė infrastruktūra yra esminė saugumui. Šiais laikais, trečia, privalome plėtoti Europos ledlaužių pajėgumas, kaip minėjote, įskaitant per naująją ES pramoninių jūrinio verto aljansą. Europos poliariniai laivai turi subalansuoti jėgų santykį regione. Budrumas ir pasirengimas yra esminiai. ESO turi veikti įvairiose srityse, kaip antai gynyba, įskaitant karinį mobilumą ir civilinę apsaugą. Jau žinome, kaip tai padaryti Baltijos jūroje ir visoje Europos Arkties regione. Dabar šiems įrankiams reikia realaus finansavimo naujajame ES biudžete, žinoma. Manau, kad panašios nuomonės partneriai regione, tokie kaip Norvegija, Kanada ir Islandija, įgyvendins strategiją kaip vientisą visumą.
galimybę plėtoti ir savo gebėjimus. Labai ačiū.
Kalbėtojas 1en
Ačiū, Łukasz, iš S&D grupės, prašau, Andreas Schieder.
Andreas SchiederS&Den
Labas rytas, ačiū už pristatymą. Ir turiu garbę kalbėti ir mūsų S&D šešėlio pranešėjo Roberto Piet ron vardu, kuris, deja, negali būti čia šiandien. Bet aš taip pat ypač džiaugiuosi, kad šiandien mus lydi Norvegijos ir Islandijos parlamento kolegos, kurie taip pat, sakykime, priklauso Arkties regionui. Ir kaip jau buvo pažymėta anksčiau, 2021 metų strategija nebetenkina dabartinės realybės. mes. Matome, kad ji tampa vis labiau nepastovia ir geopolitiniu požiūriu jautresnė, todėl mums reikia šio atnaujinimo. O aukštasis atstovas jau teisingai teigė, kad Arkties regiono saugumas yra Europos saugumas, ir tai taip pat susiję su šiuo taisyklių pagrindu grindžiamu tvarkos modeliu, ir turime pripažinti, kad Arktis praeityje, net pačių šalčiausių Šaltojo karo dienų metu, buvo taisyklių pagrindu grindžiamas tvarkos modelis, kurį gerbė visi. Šis kompromisas dabar sutrikdytas. Turime Rusiją, turime Kiniją. Čia turime apsaugoti mūsų kritinę infrastruktūrą, jau minėtą kabelių mazga, bei taip pat ir . Ir ateities partneryste tai turi likti vienu iš pagrindinių strategijos stulpų, kaip ir jūs pažymėjote. Ypač svarbu stiprinti ES partnerystę su Grenlandija, visada kartu pabrėžiant, kad gerbiame Grenlandijos teisę pačiai spręsti savo ateitį glaudžiai bendradarbiaujant su Danijos karalyste. Ir turėtume toliau gilinti mūsų santykius su Norvegija, Islandija ir Kanada, nes tai yra partneriai, kurie dalijasi stabiliomis vertybėmis. Turiu pasakyti, ne kaip kiti. O tada yra klimato kaita. Arktis šyla beveik keturis kartus greičiau nei pasaulio vidurkis, o pasaulio vidurkis jau ir pakankamas. Taigi keturis kartus daugiau jau yra didelė nelaimė, todėl turime atkreipti dėmesį į tai. Ir klausimas dėl kritiškai svarbių žaliavų. Taip pat turime atkreipti dėmesį, kad gavyba būtų tvarioji ir atitiktų aukščiausius aplinkosaugos ir socialinius standartus, bet kartu gerbtų vietinių žmonių teises. O tai mano paskutinis punktas. Manau, kad turime suprasti, jog Arktis yra teritorija, kurioje gyvena žmonės, ir kad gyvenimo sąlygos yra svarbios, bet tai yra
Ten, kurie ten gyvena, yra ir atsakymas į Arkties strateginius iššūkius. Labai ačiū.
Kalbėtojas 1en
Ačiū, Andreas, kas norėtų pasisakyti Patriotų grupės vardu? Niekas iš ECR grupės? Tada, Renew grupei, suteikiu žodį Marie-Agnès Stark-Simmermann.
Marie-Agnes Strack-ZimmermannRenewde
Labai ačiū, David. Nenorėčiau kartoti to paties. Nenoriu kartoti to, ką yra pasakę mano kolegos. Bet Arktis nėra tik nuotykių šalis, nors ir nuostabi, bet ir svarbi saugumo srityje. Ir labai džiaugiuosi, kad Europa pagaliau imasi šios problemos, šio klausimo. Nėra be priežasties, kad ateityje bendradarbiausime ir su Kanada šiuo klausimu, ypač kai matome, kad Kanada ir Danija turi daugiau nei 3 000 kilometrų sieną. Nėra atsitiktinumas, kad ateityje taip pat glaudžiai bendradarbiaujame su Kanada šiuo klausimu, mat Kanadai ir Danijai priklausantis sienos ruožas yra daugiau nei 3 000 kilometrų ilgio jūrinė siena. Šiuo požiūriu jau dabar esame susiję. Ir šio pasaulio, kuris vis labiau byra į gabalus, labai svarbu pažvelgti, ką galime padaryti, ką privalome padaryti. Kalbant apie saugumo politiką — ir trumpai tariant — labai ačiū už šį dokumentą. Turėtume ir toliau dirbti prie šio klausimo, bet čia ne tik kalbėjimas, bet ir aiškumas, ką galime padaryti. Šis pranešimas išties daug ką sako. Grenlandijos tema ką tik buvo pradėta nagrinėti. Tai, ką patyrėme praėjusių metų, beje, Europa stovėjo tikrai labai tvirtame pozicijoje, kartu su Danija ir Grenlandija atitinkamai. Tai rodo, kad kai stovime drauge, tai naudingai. Vien tik žiūrėjimas nepakanka. Mums reikia turėti savo strategiją ir ją turime tvirtai įgyvendinti, žodžiu tvirtai. Kad neatsivertų dar vienas frontas. Ačiū.
Kalbėtojas 1de
Ačiū, kolega. Kitas kalbėtojas iš Žaliųjų – ponas Niinistö.
Ville NiinistöVerts/ALEen
Ačiū, pone Pirmininke. Ir ačiū Komisijai už pristatant strategiją. Akivaizdu, kad palyginti su ankstesne strategija, yra daug patobulinimų, tačiau mūsų grupė turi ir kai kurių nerimo priežasčių. Todėl daugiausia dėmesio skirsiu šiems klausimams. Manome, kad geopolitinio supratimo ir šios situacijos svarbos srityse padaryta daug pažangos. Manyčiau, kad šioje srityje padaryta daug pažangos. Manyčiau, kad svarbu pasirengti Rusijos hibridinėms grėsmėms. Veikiame prieš Rusijos šešėlinį laivyną. Galėtume padaryti dar daugiau šiuo klausimu. Tačiau dabar, kaip buvęs Suomijos aplinkos ministras, susitelksiu į aplinkos ir klimato atsakomybę, kurią ES turi Arkties regione. Arktis yra labai jautri zona. Turiu omenyje, jeigu rūšys turės judėti į šiaurę, joms nebeliks kur eiti, jeigu pasaulinis atšilimas tęsis. Yra labai daug biologinės įvairovės turtingų teritorijų. Pavyzdžiui, povandeninės teritorijos, kurios dar nėra saugomos. Taigi tai yra viena mažiausiai saugomų teritorijų pasaulyje. Ir ES ir mano šalis, kai buvau ministras, daug dirbome, kad padidintume saugomų teritorijų skaičių regione, o taip pat siekėme moratoriumo dėl iškastinio kuro gavybos. Pastebiu, kad šiais klausimais, šioje strategijoje, palyginti su 2021-aisiais, yra šioks toks atsitraukimas. Tai bent jau mano nuojauta. Taigi, jeigu galite sumažinti mano nerimą ir atsakyti į mano klausimą, nes jaučiu, kad geopolitiniai ir aplinkosaugos iššūkiai yra susiję. Iš dalies turime geopolitinių grėsmių Arkties regione, jei nesukursime geresnių taisyklių, siekiant sustabdyti per didelį išnaudojimą. Taigi, kuo griežtesni bus mūsų taisyklės dėl uždraustų zonų, kur ekonominiu požiūriu negalima eksploatuoti išteklius pačiuose jautriausiuose šiaurės regionuose, jei galėsime ten įvesti moratoriumą, tai taip pat sumažins spaudimą tarp įvairių šalių, besivaržančių dėl šių išteklių, įskaitant Rusiją. Taip pat turiu pasakyti, kad istoriniu požiūriu, kai būdavo steigiamos saugomos teritorijos, Rusija dažnai jų gerbdavo. Taigi, jeigu sudarysime šiais klausimais tarptautinius susitarimus, tai yra pažanga, kuri leidžia mums taip pat sumažinti
geopolitinių įtampų rizika. Ir tai taikytina taip pat ir IMO bei jūrų transportui. Turime užtikrinti, kad būtų aukštesni reikalavimai, kokios laivų rūšys gali plaukioti Arkties vandenyse, nes labai didelė naftos išsiliejimo rizika, o Europos vandenys ir krantai taip pat yra pavojuje. Tai mus ir įtakojama. Todėl norėčiau, kad atsakytumėte į mano susirūpinimus, t. y. kad vis dar dėmesys skiriamas aplinkosaugos reglamentavimui ir standartams pasaulyje ir kad to nepamirštate, ir kad tai glaudžiai susiję su geopolitika. Ačiū.
Kalbėtojas 1en
Ačiū. Kas norėtų kalbėti kairiųjų vardu? Prašau, ponia. Dvi minutes.
Kalbėtojas 2en
Ačiū. Pone Pirmininke, naujoji Arkties strategija yra svarbus žingsnis į priekį, bet leiskite man būti aiškus. Strategija yra stipri tik tiek, kiek stipri jos įgyvendinimas. Šiaurės šalių požiūriu, Arktis nėra Europos periferija. Tai yra mūsų saugumo, konkurencingumo ir ateities neatsiejama dalis. Norėčiau paminėti tris prioritetus. Pirma, saugumą turi lydėti konkrečios veiksmų priemonės. Rusijos karas prieš Ukrainą esmingai pakeitė Europos saugumo aplinką. Turime stiprinti savo pasirengimą, saugoti oficialiąsias infrastruktūras ir gerinti savo reagavimo gebėjimus. grėsmių. Tai reikalauja glaudesnio bendradarbiavimo tarp ES, NATO ir šiaurės partnerių, taip pat konkrečių investicijų Arkties regiono infrastruktūroje ir saugumo srityse, ypač transporte. Negalime leisti sau, kad Arkties saugumas būtų laikomas antraeiliu klausimu. Antra, turime paversti Europos ambicijas Arkties regione investicijomis, inovacijomis ir darbo vietomis. Turime pasaulio lygio ekspertizę daugelyje sričių, susijusių su Arkties tyrimais. mokslinį darbą, skaitmeninius sprendimus, ekspertizę strateginiuose aktyvuose visai Europos Sąjungai. Europos šiaurinėje dalyje ES turi užtikrinti, kad ambicijos virstų konkrečiais projektais, stipresnėmis pramonės galimybėmis ir ilgalaikėmis ekonomikos galimybėmis Arkties regionams. Nepasakoju vėl to, ką mano mielasis kolega Ville Niinistö pasakė apie klimato ir aplinkosaugos klausimus. Nešvaistau jūsų laiko, bet visiškai pritariu jam. Ir manau, kad jis mane palaikys kaip buvusio transporto ministro, kaip buvusio transporto ministro, kalbant apie transporto kelius Arktiko regione. Teritorija. Manau, kad žodžių nepakanka. Mums reikia ir finansavimo, investicijų bei matomų rezultatų. Trečia, saugumas ir ekonominis vystymas turi eiti koja kojon su aplinkosauga ir vietinių bendruomenių gerbimu. Taigi, kai kurie žmonės ir kitos sumanios bendruomenės turi būti gerbiamos, o vietiniai gyventojai turi turėti reikšmingą vaidmenį šioje sistemoje, kuri veikia jų ateitį. Ačiū.
Kalbėtojas 1en
Ačiū. Ir galiausiai, ESN grupei, ar kas nori kalbėti? Ne. Dabar, kai gaunu žodį, jį perduodu mūsų Arkties ataskaitininkui Urmas Pike.
Urmas PaetRenewen
Labai ačiū. Ačiū, gerbiami Komisijos ir Europos išorės veiklos tarnybos kolegos, ir, žinoma, šio Parlamento nariai. Jau dešimt metų seku ir sprendžiu Arkties klausimus Europos Parlamente, todėl esu matęs daug pokyčių požiūryje, kuriuos, sakyčiau, šiomis aplinkybėmis, deja, teigiami, tai yra, kad dabar skiriame daugiau dėmesio Arktikos vystymuisi. Jeigu gerai prisimenu, kokia buvo nuostata ir komentarai prieš maždaug 10 metų? Kodėl gi, tiesiog, turėtume rūpintis Arktimi? O šiandien, jeigu pažiūrėtume, pagrindinis dėmesys yra saugumo klausimuose. Taip, pastebėjome didelių, o net didelių pokyčių šiuo klausimu. Aš, žinoma, labai džiaugiuosi, kad galiausiai yra ir nauja Europos Sąjungos Arkties strategija. Žinoma, visiškai sutinku, kad įgyvendinimas yra svarbiausias elementas šiuo atveju. Ir norėčiau paminėti keletą punktų, kuriuos manau, verta palyginti su praėjusių metų Europos Parlamento rekomendacija, nes šioje Aukštumoje ją palaikė net 510 narių. Tai iš tiesų gana didelė dauguma. Tai taip pat parodo plataų ir vieningą supratimą apie Arkties vystymąsi Europos Parlamento viduje. Na, keletas dalykų, kuriuos dar norėčiau paminėti. Žinoma, suprantu, kodėl galbūt jie neįtraukti į naująją Europos Sąjungos Arkties strategiją, bet manau, kad vis tiek turėtume jų nepamiršti. Europos Sąjungos ateitis, turiu omenyje plėtrą. Taip, gavome žinią iš Islandijos iš rugpjūčio, bet pati Europos Sąjunga vis tiek turėtų turėti savo nuomonę. būkite atviri ir labai svetingi bei teigiami dėl šių vystymosi procesų, nes visada geriau turėti, pavyzdžiui, du saugumo tinklus, o ne vieną. Šiandien turime NATO, bet žvelgiant į pasaulio įvykių raidą, pasakyčiau, kad ES šiuo požiūriu yra labai svarbus ir naujas Europos saugumo dalyvis. Antrasis elementas: energija ir energetikos saugumas. Žinoma, pritariau savo kolegų iš Žaliųjų grupės ir Kairiųjų susirūpinimui, tačiau tai, žinoma, klausimas, kuriame turime rasti tinkamą pusiausvyrą.
Juk tuo pat metu taip pat teigiame, kad Europos energetikos saugumas yra labai svarbus, tačiau pati saugiausia energija, kurią galime turėti, yra ta, kuri ateina iš Europos. O šiuo klausimu Norvegija, žinoma, yra labai svarbus Europos energetinės saugos indėlininkas. Deja, bet ką besakytų ES – ar tai būtų moratorius, ar bet kas kitas –, abejoju, ar Rusija ar Kinija tuo pasirūpins. Taigi turėtume išvengti ir tokios situacijos, kai mūsų reglamentais ir mūsų požiūriu mes tik galų gale, galiausiai, amžius, kuris darytų įtaką saugiausiam ir ekologiškiausiam energijos gamybai Europoje. Turiu galvoje Norvegiją. O kiti, kurie neturi tokių aukštų standartų, tegul daro, ką nori. Taigi šiuo požiūriu manau, kad pusiausvyros taškas čia yra labai svarbus. Trečia, džiaugiuosi, kad, galėčiau pasakyti, galų gale, Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba rimtai žiūri į Arktį. Arkties klausimai dabar imami kur kas rimčiau nei anksčiau. Šiuo požiūriu manau, kad taip pat svarbu sukurti tinkamas struktūras ir stiprinti šį sektorių. Ketvirtas, Kinija. Labai daug kalbame apie Rusiją, o kalbant apie Arkties regiono saugumą, žinoma, turėtume kur kas labiau stebėti Kinijos veiksmus šiuo klausimu. O ir baigdamas norėčiau, kad ši Asamblėja prieš šio mandato pabaigą vėl grįžtų prie Arkties klausimų mūsų plenariniame posėdžių salėje. Ačiū.
Kalbėtojas 1en
Ačiū, Urmas. Būdama mūsų komiteto pirmininko pavaduotoja, žinote, kad kartais galite būti dosnus kalbėjimo laiku.
Kalbėtojas 4en
Taip, ačiū, bet man pasirodė, kad nėra tokios didelės spaudimo. Bet atsiprašau, atsiprašau.
Kalbėtojas 1en
Ačiū, Urmas. Ir už gerą darbą. Dabar, kas dar nori kalbėti? Pirmiausia, Hannah Jalul. Prašau pakelti ranką, Ville.
Hana Jalloul MuroS&Den
Labai ačiū. Iš visų mūsų įsikišimų matyti, kad pagrindinė bėda, kurią visi čia jaučiamė, manau, yra aplinkos tema, dėl kurios visi nerimaujame dėl šių naujų strategijų, vietos bendruomenės, kokia garantija, kad gerbiame vietos bendruomenes. Ir kažkas, kas yra svarbu mums, ir tai jau buvo paminėta, tai, kad visa, kas susiję su aplinka, apima kritines žaliavas. Kaip tai čia sprendžiama? Kokia yra aiški strategija dėl žaliavų? Galvoju apie bendruomenes, aplinką, viską, bet kaip buvo paminėta ir mūsų politika dėl žaliavų? Kalbant apie tarptautinius veikėjus, žinote, žinau, kad pagrindinė baimė, ir mums čia, yra Kinija, Rusija. Rusija, kaip šie veikejai dalyvauja, kaip Europos Sąjunga gali turėti savo įtakos šiuo klausimu. Tai yra labai svarbu. Ir kažką skaičiau neseniai, kad dabar jūrinės kelionės ateina iš kitų pasaulio dalių dėl ledynų tirpimo ir panašių dalykų, kas bus labai įdomu išgirsti iš jūsų. Labai ačiū, ir tikrai todėl, kad šis susitikimas yra labai svarbus. Ši tema bus labai svarbi Europos Sąjungai ateinančiais metais. Ačiū.
Kalbėtojas 1en
Ačiū, Ville, prašau.
Kalbėtojas 4en
Kadangi esu Danijos EP narys, labai domiuosi šio klausimo Grenlandijos dalimi. Aš buvau Grenlandijoje prieš mėnesį. Tai buvo tas pats mėnuo, kai Jungtinių Valstijų, Grenlandijos ir Danijos susitarimas buvo ratifikuotas Niujorke. Taigi tai buvo tikras palengvėjimas. Ir aš manau, kad kiekvienas, kas lankėsi Grenlandijoje, pajuto, kaip grėsmingai jautėsi grenlandų gyventojai šiuo atveju, ne dėl Rusijos ar Kinijos, bet dėl Jungtinių Valstijų. Manau, kad būtų labai svarbu, jog susitarimo rezultatas buvo susitarimas, kuris priklausė NATO turėtų vaidinti daug svarbesnį vaidmenį Grenlandijos šiaurės gynybos klausimais, o tai, manau, yra gerai. Tai yra geras mainas už dvišalį susitarimą tarp Danijos ir JAV. Kad dabar tai yra daugiašalis susitarimas. Taip yra. Jeigu kalbama apie saugumą, tai taip yra. Kitas dalykas, kuris kelia nerimą dėl kur kas sunkesnės geopolitinės situacijos, yra tas, kad Grenlandija su likusiu pasauliu sujungta tik dviem kabeliais. Jeigu šie kabeliai būtų nutraukti, Grinlando didelių dalių ryšio galimybės pasikeistų. Įdomu, ar turite kokių nors pasiūlymų dėl galimų veiksmų šioje srityje. O aš manau, kad Jus taip pat suprantate, kad labai svarbu žmonėms, kurie ten gyvena, kad jie yra pačioje centre. Manau, kad tai taip pat buvo svarbiausias klausimas ginčijantis su JAV, Danijos požiūris, kad nieko negalima daryti be vietinių gyventojų. Ir manau, kad šis požiūris yra svarbus. Manau, kad kaltas jau pakeltas, tad labai ačiū.
Kalbėtojas 1en
Ačiū. Kas dar norėtų pasisakyti? Tada, prieš perduodamas žodį mūsų svečiams kalbėtojams jų penkių minučių uždarymo kalboms, leiskite man pridurti, kad labai džiaugiuosi, kad strategija buvo atnaujinta ir kad dabar ji yra Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos bendras nuosavybės objektas. Manau, kad turime labai gerą strategiją, tačiau, žinoma, veiksmai kalba garsiau už žodžius. Vienas pirmųjų lemiamų testų bus tai, kiek šio dalykų atsispindės daugiametėje finansų schemoje ateinančiam laikotarpiui, nes, žinoma, visa tai kainuos daug pinigų. Kadangi laiko mažėja, nekalbėsiu apie detales, daugiau jų jau buvo aptarta kolegų. Šį susitikimą baigsiu 22 val., tad kiekvienas turime po penkias minutes. Kas norėtų pradėti? Ponia.
Kalbėtojas 2en
Labai ačiū, pone Pirmininke. Ir jums labai ačiū. Gerbiami nariai, labai džiaugiuosi, kad iš komentarų matau, jog esame vieningi dėl Arkties padėties ir fakto, kad šiandieninė strateginė bei saugumo aplinka reikalauja rimtai peržiūrėti mūsų požiūrį į Arktį. Kaip pabrėžė p. Urma Pat, mes ne naujokai Arkties regione. Pirmąją mūsų Arkties politiką pradėjome 2008 m., o dabar jau esame penktame jos leidime. Bet palaipsniui didiname savo įsitraukimą į Arkties reikalus ir taip pat didinome saugumo svarbą, neišsižadėdami esminių elementų, tokių kaip aplinka, klimato kaita ir žmonės. Kažkas paminėjo standartų svarbą, o ypač IMO, norėčiau pabrėžti noriu pabrėžti, kad Arktis nėra vieta be žmonių, nei vieta be taisyklių. Yra taisyklių, taikomų Arkties regionui. Ir tikrai, mano nuomone, IMO yra vienas iš pagrindinių taisyklių kūrėjų Arkties regione, ir jūrinį transportą. Ir toliau būsime labai aktyvūs šioje programoje, nes teršalai, kurie gali kilti iš jūrinio transporto, yra sritis, į kurią turime ir privalome atkreipti dėmesį. Trečias punktas apie partnerystę. Partnerystės, kaip matote, yra esminės mūsų Arkties politikos sampratai. O partnerystė netrukus žengs labai konkretų žingsnį, nes rengiamės susitikimui su Kanada šio mėnesio pabaigoje, o Arkties klausimai bus aptarti su Kanada. Yra ir potencialas stiprinti mūsų bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste, kuri nėra Arkties regiono valstybė, bet svarbi valstybė ES spragose, „Greenland Iceland UK gap“ spragose. Ir ruošdamiesi ES–Jungtinės Karalystės viršūnių susitikimui lapkričio 20 d. bei saugumo ir gynybos partnerystei su Jungtine Karalyste, kuri svarbiausiu būdu apima ir Arkties klausimų paminėjimą, O mano kolegos Jungtinėje Karalystėje jau yra susisiekę su manimi, norėdami aptarti, kaip galėtume pažvelgti į šį klausimą ir bendradarbiauti jame. Žinoma, Norvegija ir Islandija, žinoma, turime saugumo ir gynybos partnerystę su šiomis šalimis. Ir jau turime Arkties dialogą su Norvegija ir norime tęsti šį dialogą.
o su Islandija, tai yra visas paragrafas apie Arkties klausimus mūsų saugumo ir gynybos partnerystėje su Islandija, ir tai bus dar viena galimybė aptarti, ką galime padaryti kartu. Kalbant apie Grenlandiją, pavedu žodį Komisijos kolegei kalbėti apie bendradarbiavimo struktūrą, tačiau mes, kaip europiečiai, nedviprasmiškai išreiškėme savo paramą Danijos karalystei, Grenlandijai ir Danijai. Ir mes visi džiaugiamės trilateralia sutartimi, kuri stiprina saugumą Arkties regione, ir toliau palaikysime Danijos Karalystę. Danijos Karalystė gali pasikliauti mūsų parama. O dėlio įgyvendinimo, bendradarbiavome labai glaudžiai su visomis Komisijos tarnybomis rengiant šią strategiją ir toliau dirbsime, kad ją įgyvendintume. Teisus, kad įgyvendinimas bus lemiamas, ir teisus, paminėjęs, kad daugiametis finansinis rėmas (MFF) bus lemiamas. Kai kuriuos veiksmus jau galima įgyvendinti esamo daugiametės finansinės perspektyvos (MFF) remuose. Pavyzdžiui, įdiegti kelet satelitų, kad pagerinti Arkties stebėjimą. Tačiau kai kuriuos reikės paremti ateinančiu ES finansavimu. Taip pat pabrėžiama, kad Užsienio reikalų taryba dabar seks šios strategijos įgyvendinimą. ir tuo, kaip Užsienio reikalų taryba tęsia šios strategijos įgyvendinimą, tikiuosi ir laukiu, kad likčiau susisiekęs su Užsienio reikalų komitetu (AFET) ir Europos parlamentu, rengiant šiuos išvadas. Labai ačiū.
Kalbėtojas 1en
Žinoma. Būtinai liksime susisiekę. Ši tema visada yra mūsų dienotvarkės prioritetas. Pone Gray, prašau.
Kalbėtojas 3en
Ačiū ir norėčiau padėkoti gerbiamiems nariams už jų labai svarbius pastebėjimus daugeliu esminių klausimų. Pradėsiu nuo pirmininko, pirmiausia kalbant apie daugiametį finansinį rėmė (MFF). Manau, kad labai norėtume galėti įtraukti įstatymo projektą į tekstą. ir pasakyti, kad viskas čia ir kils. Manau, kad galėtume teigti, jog tai tiesiog pabrėžia Komisijos pasiūlymo dėl daugiametės finansinės perspektyvos išmintį. Šiuo požiūriu, čia matote veiksmus, kurie reikalaus finansavimo iš 1-osios, 2-osios ir 3-osios priemonių; tai reikės ES šalių narių finansavimo mobilizavimo. ir žinoma, jau dabar turime labai aiškų Komisijos įsipareigojimą Grenlandijai, kad kitame daugiametėje finansų schemoje finansavimas bus padvigubintas. Taigi, manyčiau, kad mūsų pusėje yra labai aiški valia, ir labai stipriai tikimės, kad ši logika, kalbant apie tokią problemą kaip Arktis, bus pabrėžta, kai bus priimami galutiniai sprendimai dėl biudžeto. Antras mano taškas, kurį norėčiau paminėti, yra susieti Grenlandiją ir žmones, nes visiškai pritariu nuomonei, kad viską, ką bandysime daryti šioje strategijoje, privalome daryti kartu su Arkties regiono žmonėmis. Juk tik jie, manau, tikrai supranta iššūkius, su kuriais susiduriame įvairiais konkrečiais klausimais, ir dėl to labai svarbu, kad dirbtume būtent dėl to ir dirbame taip glaudžiai. Todėl komunikacijoje paskutiniame skyriuje daug dėmesio skiriama dialogui ir bendradarbiavimui, ypač jaunimo įtraukimui. Manau, kad tiek aukštasis atstovas, tiek komisaras savo įsipareigojimuose skyrė daug laiko kalbėdamiesi su jaunimu visame Arkties regione, kad išgirstų ir suprastų jų rūpesčius. Dabar norėčiau pereiti prie klimato temos. Norėčiau jau dabar pabrėžti, kad mūsų požiūriu, mes nematome jokio atsitraukimo. Manau, kad labai svarbus buvo pareiškimas, jog reikia kartu nagrinėti geopolitiką ir klimatą. Komunikate apie klimatą yra visas skyrius, o atvirumas buvo daromas labai sąmoningai. Norėjome pasiųsti labai aiškų pranešimą apie tai, kad neįmanoma
neįprasto masto iššūkio, su kuriuo susiduriame, ir Jeigu pažvelgsite į AMOC ir vykstančias diskusijas apie tai, labai greitai pamatysite tikrąją klimato būklės skubą, su kuria susiduriame, tą pačią diskusiją apie amžinąją įšalą, tą pačią diskusiją apie teršimą, ir dėl to šiame tekste visur rasite svarbiausių rezultatų klimato klausimu, o paskui, kai nagrinėjate kiekvieną sektorių, klimato dimensija jame labai ryškiai atsispindi. Kaip paminėjo specialusis pasiuntinys, manau, kad IMO reglamentai, kai žiūrime į taršą, į Arkties regione išmetamą suodžių anglies, aiškiai išdėstyti šiame pranešime. Žinoma, būtų neišmanymas iš mano pusės neužsiminti apie angliavandenilių klausimą Arkties regione. Buvo daug žiniasklaidos dėmesio, kaip, manau, visada turėjo būti, nepriklausomai nuo kalbos. Ar buvo, manau, taip, prezidentas, aukštasis atstovas, komisaras buvo labai aiškūs šiuo klausimu: jei paėmę tekstą, kuris yra komunikate, palyginsite su 2021 metų tekstu, tai tas pats kalbėjimo būdas dėl ES įsipareigojimų. būtent patį tekstą apie ES, taip. ES politikos skirtumas iš tiesų tas, kad nepavyko įvykdyti šio daugiašalio teisinio įsipareigojimo, todėl ir tekstas skiriasi, ir tai atspindi ir energetinės saugos aspektą, dėl kurio šis tekstas ir yra toks. Bet kalbant apie ES įsipareigojimą, jis yra visiškai aiškus. Ačiū.
Kalbėtojas 1en
Ačiū abiem. Jūsų pusėje daugiau komentarų nėra. Ar yra kokių nors klausimų, kuriuos reikėtų kelti „kituose reikaluose“? Atrodo, kad ne, todėl skelbiu mūsų kito susitikimo datą: 2026 m. lapkričio 3 d., nuo 9 val. iki 12:30 val., o po to nuo 15 val. iki 17 val. Susitikimas vyks Briuselyje. Posėdis baigtas. Dabar visi galime skubėti į plenarinį posėdį.
Kalbėtojas 4en
Ačiū.