Brussels Live · Komiteto posėdis ITRE 2026-11-10 Automatiškai transkribuota ir išversta iš originalaus garso. Galimos klaidos. Mašininis vertimas. Autentiškas yra originalas. Nepriklausoma paslauga, nesusijusi su Europos Parlamentu ar Europos Komisija. Šaltinis: © Europos Sąjunga. AI-generated: Transcripts, translations and summaries on this site are generated automatically by AI: speech recognition (Soniox), machine translation and summaries (Mistral AI). Not edited by humans before publication. EU AI Act, Article 50. [09:31:23] Speaker 1 [EN] Labas rytas, kolegos. Prašau, užimkite savo vietas; dabar yra 9:30 valanda, ir mes galime pradėti laiku. Taigi, sveiki visi. Galime pradėti su darbotvarkės: šiandien turime labai aktyvią komisiją, todėl turime atsižvelgti ir į laiką. Pirmasis dienotvarkės punktas yra dienotvarkės priėmimas. Jeigu nėra pastabų, dienotvarkė gali būti priimta. Taigi tuojau patenkame prie 2 punkto. Pirmiausia, keletas pranešimų: kaip įprasta, šiandieninis posėdis transliuojamas tiesiogiai internetu. Vertimas bus prieinamas 23 kalbomis. Dabar pereiname prie diskusijos su Matschildu Wurthoferiu, Energetikos generalinio direktorato generaliniu direktoriaus pavaduotoju. Europos Komisijos deleguotas aktas dėl Bendrijos bendro duomenų centrų vertinimo sistemos įsteigimo. Ir norėčiau pasveikinti p. Matschild Wurthofer. Tikiuosi, kad, ehm, gerai ištariau jos pavardę. Taigi, generalinės direktorės pavaduotoja, kaip jau sakiau, šio pažiūrų keitimosi metu. Labai ačiū, kad atsiliepėte į mūsų kvietimą. Komisija 2026 m. rugsėjo 21 d. pasiūlė bendrą reitingavimo sistemą duomenų centrams, kurios tikslas – padaryti duomenų centrų energijos ir vandens naudojimą skaidresniu deleguoto akto forma. Šiuo metu jis yra Parlamento nagrinėjamas. Terminas priimti prieštaravimą šiam deleguotajam aktui yra 2027 m. sausio plenarinės sesijos metu. Dabar turime 40 minučių šiam pažiūrų mainų posėdžiui. Po atidarybinių pastabų mūsų svečiui pradedame koordinatorių pirmuoju ratu arba jų atstovai – dvi minutes, dvi minutes kiekvienam, o paskui pereisime prie norinčiųjų paprašyti žodžio, kiekvienam bus po vieną minutę. Kviečiu visus narius, norinčius kalbėti, savo vardų lenteles statyti vertikaliai laikikliuose. Jei laiko bus likę, leisiu nariams, norintiems užduoti papildomą klausimą, tai padaryti. Prašau tai man praneškite. Norėjau priminti visiems, įskaitant mūsų svečią, bet jau nuo šio ryto pradžios, todėl prašau laikytis skirtos laiko ribos. O dabar pakviečiu p. Wurthofer pasisakyti 10 minutes. [09:34:19] Speaker 1 [EN] atidarymo kalbos. Prašau, žodis jums. [09:34:23] Speaker 2 [EN] Ačiū, ponia Pirmininkė, ponia Donna San. Mielieji Europos Parlamento nariai, tai Malonu čia būti. Labai ačiū, kad mane pakvietėte čia pristatyti tai, ką vadiname duomenų centrų energijos efektyvumo paketu, kurį Komisija priėmė 2023 m. rugsėjo 21 d., ir ypatingai deleguotasis reglamentas, kuriuo įsteigiama Bendrijos bendroji duomenų centrų vertinimo sistema. Šiandien mano tikslas ne diskutuoti, nei pateikti pros ir contras dėl duomenų centrų DGNR Komisijos pusėje, bet tai iš tiesų yra apie energiją ir duomenų centrų tvarumą. kriterijų duomenų centrams, bet taip pat matome daug privalumų skaitmeninimo ir mūsų švaraus energetikos sistemos transformacijos srityse, o dirbtinis intelektas energetikos sektoriuje taip pat turi daug galimybių. Pavyzdžiui, kalbant apie išmaniąsias elektros tinklus, paklausos pusės lankstumą arba dvikryptį energijos mainą, elektromobilių dvikryptis įkrovimas arba paprasčiausiai vartojimo perkėlimas į pigesnius valandų, skaitmeninimas ir dirbtinis intelektas energetikos sektoriuje eina koja kojon su prieinamumu, konkurencingumu, tiekimo saugumu ir dekarbonizacija. Vis dėlto, yra ir iššūkių, kuriuos matome, be visų privalumų. Pirma, kalba eina apie energijos suvartojimą. Žinome, kad, remiantis neseniausiomis prognozėmis, duomenų centrai sudaro apie 2,5–3 % visos ES elektros energijos paklausos. Tai skirtinga tarp mūsų ES valstybinių narių. Pavyzdžiui, Airijoje elektros energijos suvartojimas siekia iki 20 proc. šalies elektros energijos poreikio. Kitose šalių ji gerokai mažesnė nei 3 proc. Turime keletą centrų, keletą miestų, kuriuose dauguma duomenų centrų yra įsikūrę. išdėstytos, tačiau, žinoma, scenarijus taip pat kilęs iš IEA yra tai, kad duomenų centrai augs, taip pat ir po 2030 metų, ir dėl to jų energijos suvartojimas didės. Antrasis iššūkis yra tas, kad duomenų centrai gali sukurti tinklo kamščius vietose, kur jie yra duomenų centrai dažnai telkiasi vienoje vietoje. Jie gali pernelyg apkrauti energijos ir vandens išteklius, taip pat egzistuoja rizika, kad nauji duomenų centrai gali pakelti energijos kainas, o kaip jau sakiau, tai mūsų pagrindinis tikslas – ištirti energijos prieinamumą ir kainas. Būtent manome, kad skaitmeninė plėtra ir aukšti tvarumo standartai turi eiti kartu. [09:37:26] Speaker 2 [EN] ir didžioji dalis duomenų centrų pajėgumų, kurie bus prieinami ateinančius 20 metus, bus suprojektuoti ir pastatyti artimiausiems metams. Todėl dabar būtina veikti. Štai kodėl mes veikėme rugsėjį. Buvo pasiūlymas dėl debesų kompiuterijos ir dirbtinio intelekto plėtros įstatymo, CADA, kurio tikslas – iki 2035 m. trigubai padidinti duomenų centrų skaičių, kad atitikti poreikius. Bet kaip sakiau, mes įsipareigojame, kad ES duomenų centrai būtų tvarūs iki skatinant skaidrumą ir geriausias prieinamas technologijas bei užtikrinant, kad duomenų centrai prisidėtų prie švarios energijos perėjimo. Prieš kurį laiką pristatėme strateginį skaitmeninimo energetikos sektoriuje planą, o pirmasis veiksmas – tai žiūrėti į duomenų centrų tvarų integravimą. sistemos centre. Pasirinkome praktinį ir bendradarbiavimo požiūrį. Norime identifikuoti sprendimus ir geriausias praktikas visoje Europoje. O tada sujungti jas į rinkinį savanoriškų įsipareigojimų. Šiuo požiūriu, glaudžiai bendradarbiaudami su valstybių nariais, duomenų centrų operatoriais, tinklų operatoriais ir visomis energetikos suinteresuotosiomis šalimis, rengiame ES modelį trišalių susitarimų dėl duomenų centrų integravimo. Tikimės, kad būsime pasirengę metų pabaigai. O tada kalbama apie savanorišką modelį, kuris gali būti pilotuojamas valstybėse narėse ir pritaikytos prie nacionalinių aplinkybių ir paverstos į vietines sutartis, pasirašytas regioninių ir vietos partnerių. Taigi savanoriškos formos modelis, kuris gali būti pilotuojamas valstybėse narėse. Taigi projektas dėl duomenų centrų integravimo. Bet eisime žingsnis po žingsnio. Taigi, 2024 metais įdiegėme Europos Europos duomenų centrų duomenų bazė ir ataskaitų sistema, skirta tuo metu rinkti informaciją ir pagrindinius našumo rodiklius apie duomenų centrų tvarumą. Kaip jau sakiau, šių metų rugsėjį priėmėme duomenų centrų energetinio efektyvumo paketą, kuris apima ataskaitą, pateikiamą Europos Parlamentui ir Tarybai, bei deleguotąjį reglamentą, nustatantį duomenų centrų Bendrijos bendrą įvertinimo sistemą. Tai papildo pranešimo sistemą. O kaip trečiasis elementas, pradėjome viešą konsultaciją dėl galimų minimalių našumo standartų. [09:40:09] Speaker 2 [EN] duomenų centrams ES. Ir tai būtų taikoma naujiems arba rekonstruotiems duomenų centrams. Viešoji konsultacija vyksta iki gruodžio 12 d. Taigi kviečiame visus suinteresuotus subjektus dalyvauti. Taigi, kitas žingsnis, jeigu suinteresuotosios šalys to pageidauja, būtų deputatų minimali energijos efektyvumo norma. Bet šiandien aptarinėjame deleguotąjį reglamentą, kuris iš tiesų yra mūsų rugsėjo mėnesio paketas, o deleguotasis reglamentas iš tiesų yra etiketė, kuri bus automatiškai generuojama visiems duomenų centrams, kurie praneša duomenų bazei. Štai kaip ši etiketė atrodytų arba atrodo. Duomenų centrams tai reiškia, kad duomenų centrų operatoriams ir viešajai administracijai nebus papildomo naštos, nes tai bus automatiška visiems duomenų bazėje esančiems duomenų centrams. Visi etiketai bus viešai prieinami kaip esamos valdymo lentos dalis. Pagrindinis tikslas – padidinti skaidrumą dėl duomenų centrų energijos naudojimo. ir geresnio politikos formavimo bei, žinoma, tvaresnio skaitmeninių aktyvų ir paslaugų įsigijimo paslaugas. Tai leidžia palyginti duomenų centrus regione ir skatina naujų projektų ar tinkamų efektyvumo priemonių diegimą. Šaltinis yra Energijos efektyvumo direktyva (EED). Tačiau, mūsų nuomone, ji apima tris svarbias duomenų centrų tvarumo dimensijas. Dešinėje matote, kad tai energijos naudojimo efektyvumas. Taigi energijos efektyvumas. Yra ir vandens naudojimo efektyvumas, kuris yra lygiai toks pat svarbus, nes duomenų centrai naudoja suvartojama daug vandens. Ir žemų emisijų energijos šaltinių tiekimas, kurį matote kairėje: atsinaujinančių energijos šaltinių, branduolinės energijos ir kitų tiekimas. Taigi štai etiketės esminiai elementai: ji turi būti kuo paprastesnė, ką išmokome iš kitų produktų etikečių, bet ji suteikia daugiau skaidrumo šiuo atveju. Ir tuo baigčiau savo pirmąją kalbą. Labai ačiū už dėmesį. Manome, kad tai svarbus žingsnis skaidrumo ir tvarumo link, kaip jau minėjau pradžioje. Žinoma, visas duomenų centrų sektorius apima daugiau aspektų, tačiau energetikos sektoriuje ieškome naudos, tirdami naudos. [09:42:57] Speaker 2 [EN] iššūkius. Labai ačiū. [09:42:59] Speaker 1 [EN] Ačiū už jūsų aiškų paaiškinimą ir dabar suteikiu žodį EPP grupei panelei Aurai Sallai. [09:43:10] Aura Salla (PPE) [EN] Ačiū, ponia/ponas Pirmininke. [09:43:11] Speaker 1 [EN] Taip, prašau. [09:43:12] Speaker 2 [EN] Ir ačiū, Pirmasis generalinis direktorius. Visų pirma, bendras pastebėjimas: turime nustoti palengvinti duomenų centrų kūrimą amerikietiškoms ir kinų įmonėms, turime rezervuoti mūsų elektros energiją ir gamtinius išteklius mūsų pačių Europos įmonėms ir turime kuo greičiau ir plačiau pradėti rinktis europietišką debesį. Nėra abejonių, kad mums reikia duomenų centrų, kad plėtotume Europos dirbtinį intelektą, bet turime užtikrinti, kad jie būtų prieinami europiečiams aiškiais taisyklėmis. Šios taisyklės turi būti sąžiningos ir technologiškai neutralios. Etiketės turi teikti aiškią ir patikimą informaciją, kurią įmonės, viešieji subjektai ir piliečiai galėtų naudoti suprasti ir palyginti duomenų centrų tikrąją aplinkos veiklą. Norėčiau pripažinti konstruktyvų Parlamentui ir Komisijai bendradarbiavimą: daugelis 2026 m. pavasarį mūsų keliamų problemų buvo sprendžiamos priimtame deleguotajame akte, ir tai sveikiname. Vis dėlto norėčiau užduoti klausimą, kaip mes matuojame ir skelbiame darną. Yra svarbių skirtumų tarp to, ką duomenų centras yra pasirengęs padaryti, ir to, ką jis iš tiesų pateikia. Suprantu, kodėl reikalinga paprasta įvertinimo sistema ir kodėl operatoriai neturėtų būti baudžiami dėl aplinkybių, kurių jie negali kontroliuoti, pavyzdžiui, dėl centralizuoto šildymo tinklų nebuvimo. Tačiau turime užtikrinti, kad tie, kurie teikia realią aplinkosaugos naudą, gautų tinkamą pripažinimą. Todėl turiu tris klausimus: pirmiausia, kodėl įvertinimo sistema koncentruojasi į techninį pasirengimą, o ne į realiai panaudojamo atliekinio šilumos kiekio ir tinklo lankstumo paslaugų vertinimą? Antra, kaip Komisija užtikrins, kad viešai prieinamos etiketės aiškiai atskirtų techninį pasirengimą nuo realių rezultatų, kad įmonės, institucijos ir platesnė visuomenė galėtų daryti informuotus palyginimus? Trečia, ar Komisija įsipareigos pašalinti šiuos trūkumus 2028 m. peržiūroje, kad įvertinimo sistema geriau atspindėtų tai, ką duomenų centrai iš tiesų pateikia, atsižvelgiant į aplinkybes, kurių operatoriai negali kontroliuoti? Manau, kad tai [09:45:29] Speaker 2 [EN] padarykite vertinimo sistemą prasmingesnę, skatinkite tikrą tvarumą ir remkite investicijas į Europos duomenų centrų infrastruktūrą, ačiū. [09:45:39] Speaker 1 [EN] Ačiū ir dabar kalbės SND, p. Niels Fugs Lang. [09:45:46] Speaker 3 [EN] Ačiū, ačiū labai, pone Pirmininke, ir ačiū, Mechthild, už pristatant šį etiketės pasiūlymą. Manau, kad tai yra geras žingsnis, o kaip ir jūs paminėjote, jis kilęs iš energijos efektyvumo direktyvos. Jūs buvote ten šį rytą derybose, kai priėmėme šį tekstą, o aš derėjausi Parlamento vardu. Taigi, manau, kad tai tikrai naudinga, kad užtikrintume daugiau tvaraus duomenų centrų. Turiu pasakyti, kad visiškai sutinku su EPP kolegės žodžiais: turime rezervuoti pajėgumą Europos duomenų centrams. Nematau mūsų interesų švaistyti visą mūsų energiją ir vandenį Microsoft, Apple ar Google duomenų centrams, nei kitoms didelėms JAV technologijų įmonėms. tuo metu, žinoma, mums reikia duomenų centrų, nes turime būti nepriklausomi: negalime laikyti visų mūsų duomenų užsienio duomenų centruose, mums reikia savo pajėgumų čia, Europos Sąjungoje. Manau, kad šis ženklas padės mums turėti tvarų Europos duomenų centrus. Turiu du klausimus. Vienas jų susijęs su atliekų šiluma: ženklas nurodo tik tai, ar duomenų centras pasiruošęs naudoti atliekų šilumą, bet neįvertina, kiek atliekų šilumos duomenų centras faktiškai pernaudoja. Ką apie tai manote? Manau, kad tai galima pagerinti. Žinau, kad kas trejus metus bus atliktas peržiūrėjimas, proga reformuoti ženklą. Ar ketinate tuo pasirūpinti? Manau, kad turėtumėte stebėti, kaip galima pagerinti ženklą atliekų šilumos atžvilgiu, nes žinome, kad šiandien duomenų centrai galėtų padengti, atliekų šiluma iš duomenų centrų atitinka 4 milijonų europinių namų ūkių paklausą. Danijoje turime daug šilumos tiekimo sistemų, bet tik keturi mūsų 54 duomenų centrai naudoja atliekinį šilumos kiekį, todėl manau, kad tai galima pagerinti. Kitas dalykas, kurio norėčiau paklausti: jūsų pasiūlyme taip pat yra klausimas apie lankstumą, arba ar duomenų centras gali būti lankstus. [09:48:07] Speaker 3 [EN] taigi sumažinti elektros energijos paklausą ir viršūtes valandas, bet jūs neįvertinate, ar šis potencialas iš tiesų yra panaudojamas, ar tai galėtų būti kažkas, ką jūs galėtumėte apsvarstyti, žinote, galvodami, kaip galėtume pagerinti etiketę ateinančiais metais, ačiū. [09:48:24] Speaker 1 [EN] Ačiū ECR grupės vardu, Diego Solier. Gerai, kalbėsiu ispaniškai, atsiprašau. Ačiū, ačiū, kaip pagrindinis pranešėjas, tiesą sakant, šis iniciatyvas man atrodo tinkamas, bet norėčiau pateikti keletą apmąstymų. Pirma, ar šis iniciatyvas atsižvelgia į skirtingų duomenų centrų tipus? Turiu omenyje, tai, kad kolokacijos duomenų centras, debesų duomenų centras ir dirbtinio intelekto duomenų centras nėra tas pats. Tai skirtingi duomenų centrų tipai su skirtingomis energetikos ir aušinimo reikmėmis. Antra, tai, ką minėjo mano kolega iš Sandi, atrodo visiškai teisinga, tačiau tik tuo atveju, jei duomenų centras yra netoli zonų, kur jis gali tiekti tą šilumą, sakykime, civilinėms zonoms, kurios galėtų iš to pasipelnyti — tai atrodo puiku. Tačiau kartais fizika neleidžia, ir šie duomenų centrai yra regionuose, kurie nėra netoli miestų centrų. Tokiu atveju tas šilumos atliekos niekada negali pasiekti miesto centro, kad būtų panaudotos. Taigi, žinoma, jei duomenų centras gali būti netoli miesto zonos ir gali suteikti papildomą naudą, jis tai turi padaryti. visuomenei, nes jis įrengtas šioje zonoje. Tai, ką norėjau aptarti, tai yra apmąstymas, beveik klausimas: ar ši klasifikacija atsižvelgia į geografinę zoną? Juk ne tas pats duomenų centras Pirėnų pusiasalyje, Ispanijoje ar Pietų Europoje nei Šiaurės Europoje. Kodėl? Nes Pietų Europoje aušinimo sistemos sunaudoja daugiau energijos ir skiriasi nuo Šiaurės Europos sistemų. Kodėl? Pavyzdžiui, Airija yra didelis duomenų centrų mazgas dėl savo meteorologinių sąlygų, tarp kitų priežasčių. Todėl svarbu atsižvelgti į šį skirtumą ar geografinę padėtį, kur bus įrengti duomenų centrai. Taip pat norėčiau, o baigiu, nes mano laikas baigiasi, paklausti DG [09:50:51] Speaker 1 [EN] Ener turėtų glaudžiai bendradarbiauti su DG Connect dėl šio tipo reglamentavimo, nes svarbu, kad komisijoje būtų šis bendravimas, ir kad šis pasiūlymas jokiu būdu nepakenktų tai, kas šiuo metu vykdoma debesų kompiuterijos plėtroje per greitėjimo zonas. Manome, kad šis mechanizmas yra labai galingas, skatinantis duomenų centrų plėtrą, ir nenorėtume, kad šie nuostatai būtų paveikti bet kokiu būdu dėl šio puikaus Ener iniciatyvos. Ačiū, Diego. [09:51:35] Speaker 1 [FR] Dabar Renew atstovui, ponas Christophe Grudler. [09:51:39] Christophe Grudler (Renew) [FR] Ačiū, ponia Pirmininke, kalbėsiu prancūziškai. Ačiū, ponia generalinio direktoriaus pavaduotoja, už Jūsų pristatymą. Labai aiškiai norėčiau pagirti šį galutinį Sąjungos Akto variantą; jie tikrai juda teisinga kryptimi. Nuėjome ilgą kelią, jeigu galima taip pasakyti, nes pirmajame jums paskleistame variante branduolinė energija buvo tiesiog atmesta, kas tuo metu buvo gana paradoksalu, ypač kai pati Ursula von der Leyen Paryžiaus netoliese vykusioje Pasaulinėje branduolinės energijos parodoje buvo pasakiusi, kad padarė strateginę klaidą visur blokavusi branduolinę energiją ir kad dabar tai suprato, o vos po kelių dienų pasirodė naujas variantas. deleguotojo akto versiją, kurioje, tiesą sakant, branduolinė energija buvo visiškai uždrausta. Taigi, tiesą sakant, branduolinės energijos ištekliais veikiamas duomenų centras neturėjo jokio pripažinimo, tuo tarpu duomenų centras, veikiamas gamtinėmis dujomis, turintis šalia mažą vėjo energijos sutartį, buvo pripažintas ir įvertintas. Tai buvo tikrai strateginė klaida, klimato ir pramonės absurdas. Kartu su keliomis kolegėmis iš įvairių grupių mes įspėjome Pirmininką ir DGNR, o šiandien pateiktas tekstas yra svarbus žingsnis į priekį ir šios tarppartinės mobilizacijos pergalė. Tai yra strateginis klausimas, nes Europa per septynerius metus ketina padidinti duomenų centrų pajėgumus trigubai; be gausios, dekarbonizuotos ir kontroliuojamos energijos nebus nei Europos skaitmeninės suverenitės, nei dirbtinio intelekto. Todėl turiu du labai trumpus klausimus. Pirmiausia: ar galite garantuoti, kad nuo 2027 metų vasaros energijos iš branduolinių šaltinių naudojimas bus įtrauktas į šį ženklinimą su tokia pat regimybe kaip ir atsinaujinantys energijos šaltiniai? Antra, papildomumo taisyklė, kaip buvo nurodyta pirmajame variante, kėlė rimtų susirūpinimų. Ar galite patvirtinti, kad dešimties metų taisyklė nebus taikoma taip, kad būtų baudžiami esami gamybos pajėgumai, ypač branduolinės elektrinės ir užtvankos? hidroelektrinės užtvankos, pastatytos prieš kelis dešimtmečius, kurios vis dar gamina dekarbonizuotą elektros energiją [09:54:00] Christophe Grudler (Renew) [FR] ar įrenginiai tikrai bus įvertinti pagal šį ženklą? Ačiū. Ačiū. [09:54:10] Speaker 1 [EN] O dabar pereikime prie Žaliųjų atstovės, panelei Utah Paulus. [09:54:16] Jutta Paulus (Verts/ALE) [EN] Labai ačiū, pone Pirmininke, ir ačiū tau, Mechteld, kad esi čia. Aš taip pat buvau tame pačiame kambaryje su Nilu, kai derėjomės. žinoma energijos efektyvumo direktyva, ir turiu pasakyti, kad labai džiaugiuosi, kad Parlamentas gana vieningas, reikalinga nutraukti priklausomybę nuo užsienio operatorių ir rezervuoti vertingą erdvę bei tinklo pajėgumą Europos operatoriams. Turiu klausimą, kuris iš tiesų susijęs su pirmuoju klausimu, – tai susiję su ataskaita, nes žinome, kad tik apie 30 proc. operatorių pateikė ataskaitą, kurią jie mano klausimas, kuris pirmiausia susijęs su ataskaitų pateikimu, nes žinome, kad apie 30 proc. operatorių vis dėlto pateikė ataskaitas, kurių buvo privalėję pateikti. mano klausimas, vadinasi, yra toks: kokias pasekmes dėl to ištrauks Komisija ir kaip mes, tiesą sakant, įtikinsime likusius 70 proc. pateikti savo duomenis? manau, kad „duomenų centrų efektyvumo paketas“, į kurį įtrauktas branduolinis, yra savotiškas oksimoronas, nes branduolinė energija, žinoma, niekada nėra efektyvi — tai termodinamika, žinau, pone Pirmininke Ponas Grudleris norėtų tai pakeisti, bet, deja, fizikos dėsnių pakeisti negalima. Tačiau mano klausimas yra toks: kaip padėtų branduoliniai sertifikatai iš jau veikiančių įrenginių, tokių kaip Katamamas, tai yra, žinote, visi jau veikiančių įrenginių, kaip šie sertifikatai padėtų energijos perėjimui? Nereikėtų keisti nieko, naujų pajėgumų statyti nereikėtų. Man nelabai aišku, kokia yra šio „atliekinio šilumo paruošto“ etiketės prasmė. Turiu tą patį įspūdį kaip ir ponia. Salah ir p. Fuglesang ir p. Sollier, esmė ta, kad operatorius turėtų pasirinkti vietą, kurioje galima panaudoti šilumą, o ne pasirinkti vietą ir tada sakyti: „Atsiprašau, čia nėra jokio panaudojimo mano šilumai.“ Sutinku su jūsų klausimu, kaip galima būtų atskirti, pavyzdžiui, hyperscalerius ir co-locatorius. Ar Komisija galvoja apie kokį nors tipo atitikmenį ar kokios yra idėjos? Ačiū. [09:56:25] Speaker 1 [EN] Ačiū ir dabar kairiesiems, p. Per Clausen. [09:56:30] Per Clausen (The Left) [EN] Labai ačiū, ir kalbėsiu danų kalba. [09:56:34] Per Clausen (The Left) [DA] Norėčiau pradėti nuo to, kad padėkočiau vicedirektorei, kad šiandien čia dalyvauja, kad galėtume turėti šį svarbų pokalbį. Tiesa, kad ES neturi pakankamai skaidrių darnaus vystymosi vertinimų, kuriuos būtų galima palyginti tarp ES šalių narių. Tai toks apžvalgos darbas, kurį turėjome turėti jau seniai, prieš tai, kai dideli JAV duomenų centrai ėmė užtvindyti mūsų šalis. Taip pat manau, kad mums labai reikia bendrų minimalių standartų. dabartinėmis aplinkybėmis, ES piliečiai moka už amerikiečių technologijų oligarchų, besinaudojančių mūsų bendromis ištekliais, kainą. Piliečiai mato, kaip triukšmingi duomenų centrai kyla šalia jų namų, kurie anksčiau stovėjo vaizdinguose kraštovaizdžiuose, o dabar staiga atsidūrė pramoniniame rajone su triukšmo tarša Suomijoje. Matėme, kaip blogai gali baigtis, kai „Google“ neteisėtai iškirsta 250 000 medžių ir sunaikina vertingus miškus bei biologinę įvairovę, bet ir pačią Europą vandens tiekėjas įspėja, kad duomenų centrai gali neigiamai paveikti vandens išteklius, o mes taip pat matėme, kaip dirbimo sąlygos daugelio šių duomenų centrų – tiek statybų, tiek vėlesnio eksploatavimo metu – yra labai problematiškos ir grėsia žaliąjai perėjimai. Nėra abejonių, kad mums reikia apžvalgos apie duomenų centrų pasekmes ES, bet mums taip pat reikia paprastai apriboti jų išteklių pernaudojimą. Ir nors Komisija planuoja pateikti minimalius standartus 2027 metų viduryje, vis dar neskaitant daugelis JAV valdomų duomenų centrų galėtų pasiekti Europą anksčiau, nei numatyta, ir pasekmės galėtų tapti nevaldomos, todėl mano klausimas esminis – ką Komisija planuoja daryti šiuo laikotarpiu, siekiant sumažinti naujų duomenų centrų ekologines ir klimato pasekmes, ir argi šiuo atveju laikinas sustabdymas negalėtų būti pavyzdžiu, kaip užtikrinti, kad ateityje turėtume tik europinius duomenų centrus – europinius, europiečių valdomus ir kontroliuojamus duomenų centrus. [09:58:37] Speaker 1 [EN] Ačiū, dabar baigėme kolegės kalbą ir grąžinu žodį Komisijai jos atsakymams. [09:58:48] Speaker 3 [EN] Taigi, visų pirma, labai ačiū ir tikrai matau, kad Parlamentas teikia didelę paramą mūsų iniciatyvai, kuri siekia nagrinėti duomenų centrus darnumo aspektu, ir tikrai įtraukti energijos efektyvumą, vandens efektyvumą bei švarią energiją. taigi, kalbant apie išteklius, manau, kad einame teisingu keliu, ir labai jums ačiū už paramą. Grįžkime prie klausimų dabar. Šiluminiai atliekų šilumos nuostoliai yra labai svarbus elementas, ir turėtume juos naudoti kuo daugiau, o kai yra prieinama, šiluminės atliekos tikrai yra mūsų energetikos politikos dalis. Tačiau etiketė pateiks informaciją tik apie tuos duomenų centrus, kurie yra pasirengę siūlyti šilumos atliekas bet kuriam potencialiam pirkėjui, o šilumos atliekų faktinis panaudojimas ar pakartotinas naudojimas nebuvo įtrauktas, kad nebūtų baudžiami tie duomenų centrai, kuriems tokia galimybė neprieinama. Tai taip paprasta. Kai kuriais kartais yra galimybė tai padaryti, ir, žinoma, labai to pageidaujame, tačiau neturėtume bausti duomenų centro kaip tokio, kai nėra galimybės panaudoti atliekų šilumą ar kitus energijos šaltinius, todėl ir taikome neutralų požiūrį, jeigu drįstu taip pasakyti: viskas, kas prieinama vietoje, įtraukiama į etiketę, jeigu nėra – tai nėra. deja, kaltos kaltas ne duomenų centro, žinoma. Mūsų bendras energetikos politikos požiūris yra kuo daugiau panaudoti atliekų šilumą, kaip nurodyta mūsų dokumentuose, kad paspartintume ES ir kitų šalių energetikos perėjimą, bet nedarydami šio požiūrio atžvilgiu baudžiamųjų priemonių. Tai buvo vienas iš klausimų, kuriuos gavau. Aš jį supratau. Kitas aspektas, į kurį atkreipiau dėmesį, yra tai, kad bendradarbiausime su visomis suinteresuotomis šalimis – valstybėmis narėmis, duomenų centrų teikėjais – per tam tikrą trišalį kontraktą. iki metų pabaigos turėsime modelius ir geriausias praktikas, kurie bus įtraukti į 2028 m. planuojamą peržiūrą, jau įeinančią į mūsų pasiūlymą. Taigi, jeigu per ateinančius dvejus metus gausime daugiau įrodymų, kad šis požiūris įgyvendinamas, vienu ar kitu būdu, labai džiaugsimės, kad galėsime jį įtraukti į tą peržiūrą ir galbūt pagerinti tai, ką darome. Ir manau, kad Niels, tu labai gerai pradėjai, nes pagrindas yra energijos efektyvumo direktyva, kuri, kaip [10:01:39] Speaker 3 [EN] ataskaitininkas, dabar jūsų eilė, kiti, jūs derėjotės ir dėl to pradinė pozicija, o taip pat kad grįžtume prie p. (pono) Krügler buvo energijos efektyvumas. Tai yra mūsų energijos efektyvumo įsipareigojimų dalis, kuri buvo mūsų darbo varomoji jėga. Esame technologiškai neutralūs: norėjome energijos efektyvumo, bet per pastaruosius dvejus metus dirbant su ataskaitomis ir duomenų baze, supratome, kad vanduo yra problema, kaip žinote, ir todėl įtraukėme ir vandenį, ir branduolinę energiją kaip technologiškai neutralias, kaip atsinaujinančius energijos šaltinius ir branduolinę energiją. švarieji energijos ištekliai, tai dabar yra mūsų etiketės dalis, čia nėra jokių kitų ketinimų. Tai buvo energetinio efektyvumo pagrindas, ir mes pradėjome nuo atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, bet esame labai patenkinti, kad galime įtraukti visas mažai anglies dioksido išskiriančias energijos šaltinius. Kaip aiškiai matote, pradedame nuo atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir branduolinės energijos, o kol kas yra kategorija ir neapibrėžtiems šaltiniams. Galbūt po dvejų metų būsime konkrečesni, tačiau reikia rasti pusiausvyrą tarp aiškumo ir skaitomumo, viena vertus, ir per didelio tekstų apkrovimo, kita vertus. Akivaizdu, kad pagrindas yra energijos efektyvumo direktyva, tačiau mes evoliucionavome, ir tai, mano supratimu, buvo sveikinama ir Parlamento, kuris norėjo, kad būtų įtraukti šie trys pagrindiniai darnumo kriterijai: švaraus energijos tiekimo, kuris yra aptartas čia. Manau, kad atliekinė šiluma yra apimta, lankstumas yra šiek tiek panašus, žinoma, norime, kad duomenų centrai prisidėtų prie paklausos pusės lankstumo, kiek tik įmanoma, bet taip pat nenorime bausti tų, kurie negali to padaryti. Tai gali būti ir dalykas, į kurį giliau įsiskverbime po dvejų metų, kai peržiūrėsime etiketę. Manau, norime daugiau lankstumo, tai tikrai esminis politinis tikslas, kurį siekiame energetikos srityje. Panašiai yra ir su atliekine šiluma: norime jos, bet nenorime bausti duomenų centrų, kurie dar neturi galimybės to padaryti. Tada gavome klausimą iš ispanų europarlamentaro apie tai, kur esame vertinant vietos ir klimato variacijų poveikį energijos ir vandens vartojimui. Mūsų pagrindinis tikslas – didinti skaidrumą, todėl duomenų centras vertinamas pagal objektyvius kriterijus [10:04:12] Speaker 3 [EN] dėl energijos ir vandens suvartojimo bei švarių energijos išteklių, kuris mums atrodo tiesiausias požiūris ir leidžia atlikti skirtingus vertinimus bei palyginti, bet priduriame, kad etiketėje taip pat turime įpareigojimą arba lydimąjį dokumentą, kuris yra mūsų deleguoto akto dalis, skirtą pateikti paaiškinimus ir vertinimo metodiką potencialų klimato poveikį energijos ir vandens suvartojimui, vadinamą PUE ir WUE, jeigu kas nori palyginti duomenų centrus visoje Europoje. Taigi ši galimybė ir pareiga pranešimo dokumentuose yra įvertinti ir vietą bei potencialų klimato poveikį energijos ir vandens suvartojimui, kuris gali skirtis Ispanijoje ir Suomijoje, Lenkijoje ar kitose šalyse. Taigi yra ryšys su vieta per tai, manau. Atsakiau p. Pirmininkui. Krügler apie branduolinį energiją labai ačiū ir nekeisime klausimo dėl aktyvų amžiaus sąlygos, garantijų šaltiniai ir PPAs turi būti susieti su generacijos aktyvais, kurie buvo paleisti į eksploataciją arba atlikta jų esminė modernizacija, prailginusi jų eksploatacijos trukmę ne daugiau kaip 10 metų prieš ataskaitinį metą, tai taip pat yra dalis atsakymo į p. Krügler Jutta Pauliui, labai ačiū. Manau, jau šiek tiek atsakiau į šį klausimą. Kilmė ir ataskaitos privalumas yra dalis valstybių narių rinkos priežiūros. Todėl valstybių narės turi veikti. Tai rinkos priemonė, ir mes tikrai norime skatinti valstybes nares veikti per rinkos priežiūros institucijas. Manau, kad kiti aptarti elementai, būtent darbo sąlygos konkrečioje vietoje, yra svarbūs, tačiau šis ženklas daugiausia skirtas darnumui, kaip ir pradžioje sakiau. Yra ir kitų kriterijų duomenų centrų vietai, bet šis apima energijos šaltinius ir, žinoma, darbo sąlygas. visuminio vaizdo dalis, ir mūsų etiketės pasiūlymas yra šio CADA debesų ir dirbtinio intelekto paketo, kurį mes, kaip Komisija, pateikėme, dalis, kuris yra šiek tiek platesnis ir apima duomenų suverenitetą bei kitas sritis, tačiau galbūt aš neatsakiau pilnai į klausimą. Klausimas buvo labiau apie tai, ką pasakė ponas [10:07:04] Speaker 3 [EN] Sawyer jau yra sakęs, kad bendras talpinimas skiriasi nuo hiperapdorotojo, klausė. Darau dar vieną klausimų ratą, prašau, ar jau baigėte? Taip, gerai, ačiū už atsakymus, ir pereiname prie kito kalbėjimų rato. Tik vieną minutę PPE grupei, tada S&D grupei, pone. Nico Gonzalez Casares Ačiū, atleiskite, atleiskite, kolegė, aš nežiūrėjau, atleiskite. Taigi pirmiausia kolegė Salla, prašau, ačiū, bet tai ne jūsų eilė, ką tik minėjote kitą ratą, ar ne? Taip. taip taip. Senatoriai turi du etapai. Abiejuose yra tęstiniai klausimai. Aha, taip, tik dėl vieno tęstinio klausimo, taip, tik vieno tęstinio klausimo. klausimas, taip, gerai, viena papildoma pastaba: Komisija iš tiesų nurodė, kad ši reitingų sistema galėtų būti naudojama ir ateities teisės aktų kūrime, kaip ką tik paminėjote, pavyzdžiui, debesų ir dirbtinio intelekto aktą. Tai ypač svarbu, kad nuo pat pradžių gautume teisingas nuorodas naujasis mažų emisijų energijos faktorius pripažįsta tiek atsinaujinančiąją, tiek branduolinę energiją, o tai yra laukiamas pokytis ar Komisija gali patvirtinti, kad ateityje bus pripažįstamos visos mažų emisijų elektros energijos ištekliai, įskaitant branduolinę energiją, o ne atsižvelgiant tik į atsinaujinančių rodiklius, o svarbiausia, kaip Komisija užtikrins, kad šie ženklai automatiškai netaptų privalomais reikalavimais be tinkamos poveikio įvertinimo ir Parlamento peržiūros? Ačiū, pone Pirmininke. Kalbėsiu ispaniškai. Norėjau pabrėžti klausimą, kurį ką tik uždavė kolegė Salas iš PP. Manau, kad svarbu pripažinti tai, ką ji pasakė apie mažai anglies dioksido išskiriančius energijos šaltinius, nes, kaip žinome, kiekvienos šalies Europos Sąjungoje energijos mišinys yra skirtingas. Yra šalių, kurios šiuo metu neturi branduolinės energijos ir priklauso nuo kitų energijos šaltinių. skirtingos, ar jos laikomos žaliomis ar ne, svarbu pripažinti šį pripažinimą žemai anglies energijoms, o paskui norėjau paliesti Žaliųjų klausimą, ne tik dėl komentarų, bet ir dėl tų 80. 80 % duomenų ir paslaugų apkrovos Europoje aiškiai yra [10:09:56] Speaker 3 [EN] užsienio hiperapvalgytojai, ką kiekvienas siūlo, tai pagerinti ir atsitolinti nuo dabartinės priklausomybės, tačiau protingai negalime per dvi dienas pereiti nuo dabartinės padėties prie norimos; tai reikia daryti protingai ir laikantis gerų praktikų. Todėl moratorius man atrodo kiek sudėtingas, nes technologija nelaukia. Jeigu dabar stabdytume duomenų centrų plėtrą, ne. Manau, kad vėl pralaimėsime technologijų lenktynes, pone Pirminybe. Gerai, nežinojau, kad yra papildomas ratas, bet kadangi jis yra, norėčiau paklausti: ar duomenų centras, kuris naktį naudoja elektros energiją, gautą iš anglių ar dujų, vis dar gali gauti žalį etiketę? Kaip skaičiau, šis etiketės vertinimo būdas, kaip ji atsižvelgia į atsinaujinančią energiją, remiasi kilmės garantijomis ir elektros pirkimo sutartimis. kurie leidžia duomenų centrams įrodyti, kad jie įsigijo pakankamai atsinaujinančiosios elektros energijos, kad padengtų savo metinį suvartojimą, tačiau tai nebūtinai atspindi tikrąją elektros energijos šaltinį tuo metu, kai ją naudoja. Kaip Komisija užkirs道路, kad tvarumo ženklas netaptų „žaliojo skalbimo“ praktika, kurioje ženklas sukuria įspūdį, kad Duomenų centrai gali atrodyti ekologiški popieriuje, nors praktiškai vis dar labai priklauso nuo iškastinio kuro, ačiū, Paul. Taip, labai ačiū, pone Pirmininke. Aš neprašiau moratorijaus, tai buvo kairė ir dešinė, bet gal jūs tai darote — gal aš nebuvau pakankamai aiškus — mano klausimas buvo: mes turime skirtingų tipų duomenų centrus, kaip pabrėžė p. Sawyer Ponios Sawyer teigė, kad turime bendrojo naudojimo duomenų centrus, hiperapmokėtus, dirbtinio intelekto apmokymo įrenginius, ir visi šie duomenų centrai arba šie duomenų centro tipai turi skirtingų charakteristikų, todėl manau jo klausimo, ir iš tiesų mano klausimas, ar Komisija jau galvoja apie etalonų sistemą, susijusią su duomenų centro tipu, nes tai būtų logiška, nes iš tiesų negalima [10:12:14] Speaker 3 [EN] palyginkite jas, tai šiek tiek panašu į ekologinio dizaino reglamentą, kuriame mes skiriame mažus ir didelius automobilius, nes didelis automobilis visada sunaudos daugiau energijos nei mažas. Taigi, mano klausimas būtų: iš jūsų paaiškinimų aš visiškai nesupratau, kodėl vienas… Ar klausotės? Dar nesupratau, kodėl duomenų centro operatorius neturi jokios įtakos jų naudojimui atliekamosios šilumos, nes jis gali pasirinkti vietą, kurioje atliekamosios šilumos galima panaudoti, kuri yra jo galimybių ribose ir visiškai pritariu savo kolegoms, kad turėtume skatinti Europos valdomus ir Europos kontroliuojamus duomenų centrus, nes esame nuo jų priklausomi ir matome, ką gali padaryti JAV. padaryti per kelias dienas, gerai? Taigi, paskutinis, taip, uždarymas, prašau. Ačiū, ir vis dar kalbėsiu danų kalba. Pirmas klausimas: jeigu nereikalaujame, kad duomenų centrų atliekamas šilumos energijos būtų perdirbamas, kaip užkirsti kelią, kad duomenų centrai būtų sistemingai statomi vietose, kur galima teigti, jog atliekamos šilumos energijos perdirbimas nėra įmanomas? Manau, kad tai yra svarbus klausimas, nes jeigu duomenų centrai bus statomi tokiose vietose, rizikuojame patirti didžiulį energijos švaistymą. ir tai sunkiai gali būti mūsų vienintelis noras energetikos efektyvumo klausimu, o kitas kleris yra štai koks: jeigu nenorime moratoriumo, tai kaip užtikrinti, kad per artimiausius metus neatsiras begalė JAV valdomų duomenų centrų, kurie nekreiptų dėmesio į energetikos efektyvumą? Juk būtent tokioje situacijoje dabar esame. Dabar perduodu žodį. Jūsų atsakymas į šį klausimą bus labai gerbiamas, labai ačiū. Manau, kaip jau sakiau anksčiau, šis pasiūlymas yra dalis CADA, ir matau, kad yra CADA pranešėjas arba bendrapranešėjas. Taigi dabar koncentruojuosi į energetikos pusę. Duomenų centro vieta tikrai turi skirtingus kriterijus: vienas jų – atliekinio šilumos atgavimas, bet jų gali būti ir daugiau. Todėl pasirinkome etiketę, nes negalime bausti – tai yra privalumas. žinoma, tačiau kai kurie valstybės narės gali nuspręsti, arba kai kurie duomenų centro tiekėjai gali persikelti kitur [10:14:57] Speaker 3 [EN] tinklo prijungimas taip pat yra svarbus veiksnys, kaip ir darbo jėga. Turiu omenyje, kad yra daug vietos parinkimo kriterijų. Tai, ką padarėme Komisijoje, jau buvo vienas apvalus stalas, o netrukus organizuosime ir kitus, kuriuose, jeigu galima taip pasakyti, sujungsime skaitmeninę ir energetikos pusę – su perdavimo sistemų operatoriais, duomenų centrų teikėjais, įmonėmis ir, žinoma, valstybėmis narėmis. Taigi, vietos parinkimo kriterijai tarpusavyje aptariami prieš pasirenkant vietą, ir jie žino, pavyzdžiui, kad atliekų šiluma yra svarbus kriterijus. Tačiau be to, mes patys nesprendžiame, kur bus įrengtas duomenų centras; tai atspindime etiketėje, manau, tai yra vienas punktas. Kalbant apie skirtingus duomenų tipus, tai tiesa, jų yra įvairių. duomenų centrai, etiketėje po mūsų Europos vėliava yra „duomenų centro operatorius“ ir „duomenų centro tipas“ su x x x x x, čia bus nurodomas tipas, ir mes nusprendėme, kad negalime turėti skirtingų etikečių skirtingiems duomenų centro tipams, bet aišku, koks tai duomenų centro tipas, o jūs paminėjote keletą, tad tai atspindi etiketėje, kad žmonės galėtų matyti, kur yra skaidrumas. Buvo ir klausimas, taip, apie ateities energijos šaltinius. Kaip jau sakiau anksčiau, minimos atsinaujinančiosios energijos ir branduolinė energija, yra ir „nenurodyta“, kuri gali būti ar kitą šaltinį? jei pažiūrėsime į peržiūrą po dvejų metų, turėsime tai peržiūrėti ir galbūt būti šiek tiek konkretesni ar padaryti kitaip, tai padarysime ataskaitoje peržiūros metu, bet kol kas tai yra paprasčiausias būdas, ir tai taip pat atsako į Nielso klausimą: kalbama apie pastangas energijos tiekimu, o ne apie realų energijos mišinį. Kaip jūs teisingai pasakėte ir paklausėte, duomenų centras, GOPPA, tiekia ir gauna švarią energiją, o ne energijos mišinys, kuris yra etiketavimo šaltinio pagrindas. Tai grindžiama GO ir PPA, kuris yra bendras metodas, siekiant užtikrinti aiškumą ir skaidrumą. Manau, kad atsakiau į daugumą klausimų, todėl labai ačiū, mes labai dėkingi. [10:17:36] Speaker 3 [EN] grįžtu prie Jūsų reakcijos, ir taip, mums yra daug ką pasakyti, gerai, gerai, atsiprašau, ne, prašau, dar vienas kolega prašė žodžio, todėl ponas Nico Gonzalez Casares, tvarkos klausimas, prašau, neperžengti minutės, tai labai svarbus debatas, jis yra svarbiausių dienotvarkės punktų viršuje, ir matote, kad tai yra vienas didžiausių šio Parlamento komitetų. ir tik keletas narių yra čia kodėl gi mes skiriame 80 % debato laiko koordinatorių ratams ir ratams kiti nariai negali kalbėti ir jų čia nėra todėl turėjome apie tai pagalvoti tai tai tai darome sau tai yra mūsų diskusija čia nėra nieko bendro su gailestingumu bet tai yra tikrovė šiandien antradienis ryte Parlamento lankomumo viršūnė ir tai yra tikrovė mes norime tokių diskusijų turėjome pagalvoti patys kas iš tiesų vyksta su šiuo antru ratu ir ratu ir ratu be kitų narių galimybės kalbėti matote EPP vienas ar du tai didžiausia grupė Sale aš jų nekaltinu nes kiti nariai negali kalbėti eikite prie mano minutės Akivaizdu, kad mums reikia platesnio debato apie duomenų centrų plėtrą Europoje. Duomenų centrai pirmiausia turi būti suverenūs. To nepasieksime su šiuo ženklu. Šis ženklas nėra jo tikslas, bet mums reikia suvereniteto: niekas neturi galėti mums sumokėti už paslaugas, kurias teikia mūsų duomenų centrai. Energiją, vandenį, teritoriją teikiame mes, o kiti gali mus atjungti, kada tik panorės. Tai turime sustabdyti, bet šis ne tas forumos, kur galima tai aptarti. O antra vertus, čia ir darnumas. Tai buvo šio ženklo tikslas, bet jis jau nustelbtas šio debato, patikėkite manimi. tai yra gero noro pratimas, bet tai visiškai paseno, kodėl? Nes tai mums ne garantuoja realaus poveikio. Su šiuo ženklu negalime žinoti duomenų centrų realaus poveikio: negalime žinoti nei visų megavatų, suvartojamų duomenų centro, nei litrų vandens, nei megavatvalandžių atsinaujinančios energijos. Negalime žinoti nei CO₂ emisijų, kurias sukelia kiekvienas duomenų centras. Todėl tai visiškai [10:19:59] Speaker 3 [EN] pranokinta ir turime judėti į priekį kažkuriuo klausimu, manau, kad Komisija turi vieną, vieną, vieną progą su minimaliomis standartais, minimaliomis veiklos standartais, teisės aktu pasiūlymu, ir Komisija mano arba supranta, kad dabar metas nustatyti privalomus Europos tikslus, kad būtų užtikrinta tikra suverenitetas ir tvarumas. Atsiprašau, ponia Pirmininke, labai ačiū. Ačiū, ponia Pirminke. Klausydamasi šio diskusijos, pastebėjau, kad yra didžiulis viršijimas, kurį mes gana panašiai matome, ir nėra jokio klausimo, kad mes nebūtume palaikę naujų technologijų bei duomenų centrų, tačiau daugumą mūsų jaudina tai, kad dabar pirmose linijose yra amerikiečiai ir kinai, ir mes atiduosime daug savo energijos, energetikos tinklų, vandens išteklių jiems, o tada, kai galiausiai – tikiuosi, kad tai įvyks – Europos rinkose pasirodys europiečiai, mums nebebus ko pasiūlyti. Bent jau aš, ir, manau, mano kolegos taip pat, esame gavę daug grįžtamojo ryšio iš piliečių, ir ypač jų nerimauja dėl penktojo straipsnio penktojo paragrafo – tą pačią temą minėjo ir ankstesnė kalbėtoja – kad šios statistikos nėra matomos, daug suvartojimo skaičių slepiama verslo paslaptimis. Taigi, kodėl jūs perrašėte penktąjį straipsnį penktąjį paragrafą šiuo požiūriu, o ne viešuoju būdu, kur viskas turėtų būti viešinama viešais klausimais? Ačiū, ačiū, panele Sofi Erikson. Ačiū, ponia Pirminke. Ačiū, generalinio direktoriaus pavaduotojau. Kalbame apie kai kurias pasaulyje absoliučiai negailestingų technologijų įmones, ir jos privalo sumokėti tikrą kainą už savo elektros energiją, kai stato šiuos milžiniškus duomenų centrus. Jos taip pat privalo prisiimti atsakomybę už naują elektros energijos gamybą, reikalingą jų maitinimui, kitaip namų ūkiai rizikuoja susidurti su didesnėmis elektros sąskaitomis, o Europos pramonė – būti išstumtai. Tačiau negaliu rasti jokių iniciatyvų šiuo klausimu ateinančių metų darbo programoje. Kodėl jau pradėjote rinkti įrodymus, vadinasi, atpažįstate problemą ir jau renkate duomenis? [10:22:34] Speaker 3 [EN] taigi, tai kada giate pateiksite įpareigojančius reikalavimus, kad duomenų centrai prisiimtų atsakomybę už vis augančią elektros energijos paklausą? Mums reikia aiškaus atsakymo. Technologijų gigantai plečiasi sparčiai, o šeimos neturėtų mokėti už tai, kad politikai veikia per vėlai. Taip pat noriu pasakyti, kad negalime vadinti duomenų centro tvariu, jei žmonės, statantys jį, dirba be elementarių teisių ir kartais beveik vergiškomis sąlygomis. Ačiū, ačiū. Ir paskutinis klausimas poniai Benedettai Scuderi. Ačiū, pone Pirmininke, dėkoju komisijai už šį svarbų debato apie duomenų centrus. Tačiau, žvelgiant į etiketę, man atrodo, kad šiek tiek prieštaringa kalbėti apie tvarumo etiketę, jei, kaip jau minėjome, kaip ir daugelis kolegų, sakėte, kad duomenys apie duomenų centrus yra slepiami. Taigi vietos bendruomenės ir administracijos žino tik tai, kad yra energijos efektyvumas, bet nežino, kiek energijos sunaudojama, kiek vandens sunaudojama, kokia tikroji įtaka tai bendruomenei. Ir aš manau, kad šiuo klausimu reikia aiškumo. Kita vertus, kaip ši etiketė informuos visas tas savivaldybes, miestus, regionus, kurie turi tikrą informaciją, kad galėtų priimti sprendimus, kuriems duomenų centrams duoti leidimą. Ir dar viena – man atrodo, kad mes šiek tiek vėluojame, nes dabar, kai jau yra tūkstančiai ir tūkstančiai prašymų dėl duomenų centrų, daugiausia amerikiečių, ir nėra aiškių taisyklių, ir sakome, kad Europoje nebus G klasės, Europoje nebus F klasės – mums reikia tvarų Europos duomenų centrų su aiškiomis taisyklėmis ir etikete. Man tai atrodo labai lėtas žingsnis, o „big tech“ veikia vis sparčiau. Ačiū, ačiū, kolega, už Jūsų atsakymą. Prašau, paimkite savo apgaulę ir skirkite šiek tiek laiko. Trumpas atsakymas yra svarbus. Prašau. Gerai, bus trumpai. Labai ačiū. Visų pirma, kaip jau sakiau pradžioje, mes veikiam dabar, nes veikiam. [10:24:54] Speaker 3 [EN] vidutiniu atveju, ES vidutiniškai 3 %, tarp 2,5 % ir 3 % elektros energijos sunaudojama duomenų centrams. Šis skaičius tikrai augs po 2030 metų. Todėl jau dabar veikiamės su šiuo ženklu, mūsų planu ir vykstančia atvira konsultacija, kuri skirta kitam žingsniui – minimalaus energinio našumo standartui. Manau, kad tai paminėjo p. Casaras. Kviečiame visus atsakyti į šį suinteresuotųjų subjektų konsultaciją, kuri trunka iki gruodžio 12-osios. Tada, kitų metų pradžioje, pirmojo pusmečio metu, būsime pasirengę pateikti pasiūlymą dėl minimalaus energinio našumo standarto duomenų centrams. Jau dabar girdime, kad yra didelis susidomėjimas, todėl esame pasirengę žengti kitą žingsnį ir pateikti pasiūlymą. Tačiau šiandien kalbama apie deleguotąjį aktą dėl ženklo, kuris yra pirmasis žingsnis. Bet, kaip jau sakiau, esame pasirengę ir dirbame prie šio klausimo. Viešoji konsultacija vyksta, mes išanalizuosime visus atsakymus ir kitais metais pateiksime pasiūlymą. Ir kaip matome, žinoma, artimiausi keleri metai yra labai svarbūs dėl prognozuojamų scenarijų, kad duomenų centrų skaičius didės. Tai iš tiesų labai svarbu, pone. Mes kalbame apie penktąjį straipsnį, penktąjį paragrafą, kuris yra apie duomenis. Kaip jau sakiau, viskas grindžiama energetinio efektyvumo direktyva, kurią visi žinome, ir ši direktyva reikalauja, kad Komisija skelbtų suvestinius duomenis. Šiuos duomenis pateikiame dviem būdais: viešame skydelyje, kuriame skelbiame apibendrintus duomenis, vos jie būna parengti, ir antra, duomenis skelbiame per metinius ataskaitas, kurios pateikia išsamią analizę pateiktų skaičių. Kiek tik įmanoma Komisijos pusėje ir remdamiesi energetinio efektyvumo direktyva, skelbsime suvestinius duomenis, o tada sprendimą priims valstybės narės, kurie konkrečius duomenis jų duomenų centrai privalo skelbti. Tai kompromisas: valstybės narės priima šį sprendimą, bet mes, Komisijos pusėje, tikriname, ar valstybės narės taisykles taikė teisingai, ir jei ne, veiksmus imame. Taigi, energetinio efektyvumo direktyva nustato privalomą duomenų skelbimą. Valstybės narės atsakingos už tai, kad nuspręstų, ar reikia skelbti konkrečius duomenis, bet mes [10:27:21] Speaker 3 [EN] tikrinti, ar taisyklės taikomos, ir pats etiketavimas jau padidins skaidrumą dėl atskirų duomenų centrų tvarumo, o kaip sakiau, tai yra pirmasis žingsnis ir šio pasiūlymo tikslas ačiū ačiū ačiū, kad esate čia dėl jūsų atsakymo tai buvo labai įdomi ir labai jautri tema, todėl mūsų diskusija tokia gyva tad tiesiog pereikime prie ketvirtojo punkto ir atsiprašau kolegos Stancanelli dėl vėlavimo ir prašau, turime penkias minutes Indijos misijai nuo rugsėjo 21 iki 25 dienos 2026 metų suteikiu žodį Rafaeliui Stancanelli kaip delegacijos vadovui, kad trumpai pasidalytų misijos rezultatais ačiū, pone Pirminybe gerbiami kolegos ir labai malonu, kad kalbu šiandien, norėdami pranešti apie mūsų Naujojo Delio komiteto misijos, vykusios nuo 2026 m. rugsėjo 21 iki 25 d., rezultatus, kuriai vadovauti buvo garbė man pirmiausia norėčiau padėkoti kolegoms iš įvairių politinių grupių, kurie dalyvavo misijoje ir prisidėjo prie konstruktyvių ir gilaus pokalbio su mūsų Indijos partneriais taip pat nuoširdžiai dėkoju sekretoriatui ir ITRE komitetui, darbuotojams ir vertėjams bei Europos Sąjungos delegacijai Naujajame Delyje už puikią organizaciją ir vertingą paramą visos kelionės metu misija mums suteikė progą susitikti su svarbiais Indijos institucijų atstovais, tarp jų ministrais, atsakingais už mokslą ir technologijas, sunkiąją pramonę ir energetiką, bei vyriausiuoju mokslo patarėju vyriausybėje taip pat turėjome tiesioginių pokalbių su Telecom Regulatory Authority of India, Indian Institute of Technology, Europos verslo federacijos Indijoje ir Airbus atstovais iš šių susitikimų kilo ypač reikšminga informacija: Indija žvelgia į Europos Sąjungą su susidomėjimu tai sparčiai besiplėtojantis rinkos, kuriame jau veikia apie 6000 Europos įmonių, o tai rodo didelį ekonominį buvimą [10:29:49] Speaker 3 [EN] svarbu, kad parodo potencialą mūsų santykių ir tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas, ypač įsigaliojant laisvosios prekybos susitarimui, kuris dabar formalizuojamas energetikos ir tiekimo saugumo srityse. Gvildenome Indijos energetikos politikos prioritetus ir galimas bendradarbiavimo sritis su Europos Sąjunga. Diskusijos metu paaiškėjo labai aiški pamoka: šaltinių diversifikacija yra būtina, o energetikos perėjimas negali apeiti trijų pagrindinių elementų – ekonominio tvarumo, tiekimo saugumo ir konkurencingumo. Šiame kontekste technologinė neutralumas turi būti neišvengiamas principas. Taip pat kalbėjome apie vandenilį, sritį, į kurią Indija investuoja didelėmis ambicijomis. Tai tema, kuri vis dar kelia susirūpinimą Indijos pramonės partneriams. Su sunkiosios pramonės ir plieno ministru aptarėme elektromobilumo, baterijų, perdirbimo ir prieigą prie kritinių žaliavų perspektyvas. Bendradarbiavimas su Indija, ypač įsigaliojus prekybos susitarimui, yra galimybė abiem šalims. Kad ji galėtų atnešti realių naudos, turi būti grindžiama abipuse sąlyga, lygiomis teisėmis ir savų gamybos pajėgumų apsauga. Kita svarbi diskusijų sritis buvo mokslas, inovacijos ir strateginės technologijos. Išryškėjo reikšmingas bendradarbiavimo potencialas tokiose srityse kaip kvantinės technologijos, superkompiuterija, puslaidininkiai, dirbtinis intelektas, biotechnologijos ir kosmosas. Ypač įdomus buvo diskusija apie Indijos požiūrį į dirbtinį intelektą – strategiją, kuri inovaciją stato į centrą, numato progresyvią rizikų vertinimo sistemą ir, kur įmanoma, remiasi jau esamu reglamentavimo rėmu, vengiant perteklinių prevencinių apribojimų. Manau, kad ir Europa turėtų atidžiai į tai pažvelgti. Galiausiai, susitikimai su [10:32:07] Speaker 3 [EN] Europos verslo federacija Indijoje ir „Airbus“ leido mums geriau susipažinti su galimybėmis, kurias siūlo Indijos rinka, bei oro transporto sektoriaus plėtros perspektyvomis, įskaitant tvaraus kuro kūrimą ir naudojimą. Misija patvirtino, kad Europos Sąjungos ir Indijos bendradarbiavimo galimybės yra realios ir reikšmingos. Tačiau norint jų pasinaudoti, ES ilgalaikėje perspektyvoje turėtų suformuluoti aiškią ir praktišką pramonės viziją bei strategiją. Ačiū už dėmesį. Ačiū, Raffaele. Dabar kalbu aš. Ačiū, pone Pirmininke. Manau, kad misija buvo sėkminga. Ačiū organizatoriams – Sekretoriatui ir politinėms grupėms. Akivaizdu, kad Indijoje Europa ir Indija turės galimybių, o Indija turės savo galimybių – tai svarbu. Taip pat reikia padėkoti Indijos institucijoms už jų geranoriškumą. Manyčiau, kad yra daug galimybių įvairiuose technologijos ir pramonės sektoriuose, ypač energetikos srityje. Tačiau pastebėjome ir kai kurias kliūtis, pavyzdžiui, automobilių mobilumo srityje. Manyčiau, kad Indijoje egzistuoja labai protekcionistinės kliūtys, bet ne energetikos rinkos pasiekimo galimybių kontekste, o klimato diplomatijos ir prekybos klausimais. Pastebėjome Indijos institucijų susirūpinimą dėl CBAM. Jos kuria emisijų prekybos sistemą, panašią į mūsų ETS, kuri iš pradžių šiek tiek švelnesnė, tačiau mus stebina viena detalė: jos kuria anglies rinką pramonės įmonėms, bet ne savo energijos šaltiniams. Tai verčia mus manyti, kad ši anglies rinkos sistema sukurta tik tam, kad veikti prieš CBAM, o ne kaip tikras tikslas vykdyti Paryžiaus susitarimus, ypač 6.3 straipsnį ir anglies rinkas, bei mažinti emisijas. Ačiū. [10:34:28] Speaker 3 [EN] Ačiū. Labai ačiū, man labai įdomi ši pozicija, tad. Baigiame šį klausimą ir pereiname prie penktojo punkto – misijos. Į Slovėniją, Liublianą, 2026 m. rugsėjo 21–22 d. šiam klausimui skiriamos penkios minutės. Dabar žodį suteikiu Jensui Geierui iš S&D kaip delegacijos vadovui trumpam pranešimui apie misiją. Prašau, ačiū, pone Pirminy. Labas rytas, gerbiami kolegos! Nuo rugsėjo 21 iki 22 d. komitetas atliko misiją į Liublianą, kur aplankėme Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER). ACER įsteigta 2011 m. koordinuoti nacionalinių reguliatorių veiklą Sąjungos lygmeniu. Agentūra skatina visos ES tinklo ir rinkos taisyklių kūrimą, skatina konkurenciją ir rinkos integraciją bei stebi rinką, siekdama išvengti piktnaudžiavimo. Pastaruoju metu agentūros užduotys išaugo, atsižvelgiant į mūsų energetikos sistemos transformaciją. Europos Parlamentas visada buvo ACER stiprius rėmėjai, todėl šis vizitas puiki proga pasikeisti nuomonėmis apie esamus įstatymų leidybos darbus ir iš arčiau pažvelgti, kaip ACER skatina tolesnę energijos rinkos integraciją bei vykdo savo stebėjimo ir tyrimo įgaliojimus. Vizito metu agentūra mus informavo apie energijos rinkos integracijos būklę ir naujausius veiksmus, skatinančius jos funkcionavimą. Šios integracijos privalumai, tokie kaip didesnis atsparumas ir socialinė bei ekonominė gerovė, jau dabar yra matomi. Tačiau išlieka iššūkiai. Būtina toliau įgyvendinti ES ir regioninius projektus, kad būtų galima visiškai išnaudoti rinkos integracijos potencialą, padidinti elektros rinkų efektyvumą bei pasiektus bendrus tikslus, tokius kaip energijos prieinamumas, tvarumo tikslai ir energijos tiekimo saugumas. Misijos tikslas buvo informuoti mūsų esamus ir būsimus įstatymų leidybos darbus. Šiuo tikslu vyko naudingas diskusijas apie tinklų paketą, tinklų mokesčių pasiūlymą, būsimą energetikos saugumo paketą. Taip pat aptarėme Rusijos dujų išėjimo stebėjimą ir ACER vandenilio stebėjimą. Be to, buvome informuoti apie agentūros veiklos srities būklę. [10:37:05] Speaker 3 [EN] dujos ES įgyvendinimo priemones, skirtas didelio masto rinkos manipuliacijų aptikimui ir prevencijai, 2024 m. pataisa ne tik praplėtė reglamentavimo sritį, bet ir suteikė ASA teisę tirti tarpvalstybinius atvejus. Šios teisės leidžia ASA nustatyti atitinkamus faktus dėl galimų mandato pažeidimų ir efektyviai remti nacionalinių reguliavimo institucijų vykdomąsias veiklas. Apibendrinant, vizitas parodė, kad ASA vaidmuo auga ir kad agentūra yra esminė vientisos, skaidraus ir patikimo energijos rinkos dalis. Manau, kad šis Parlamentas turėtų ir toliau remti ASA, įskaitant ir reikiamas išteklius, kad įgyvendintų savo mandatą. Galiausiai norėčiau padėkoti ASA už įžvalgius pristatymus ir diskusijas bei ETA sekretoriatui už puikią organizaciją. Labai ačiū, labai ačiū. Dabar pereisime prie misijos į Enisa Graikijoje, Atėnuose, nuo rugsėjo 21 iki 23 d. 2026 m. Atsiprašau, kolega, šiam klausimui skiriame penkias minutes. Žodį suteikiu Marketai Gregorovai iš Žaliųjų, kaip delegacijos vadovei, trumpai pranešti apie misiją. Labai ačiū. Pone Pirminybe ir gerbiami kolegos, komisija atliko misiją Atėnuose nuo rugsėjo 21 iki 23 d. 2026 m., kaip jau minėjote, ir susitelkėme prie Sąjungos kibernetinio saugumo veiklos bei Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (Enisa) darbo. Misija buvo suderinta su ITRA darbu, susijusiu su CSA2 ir NIS2 pataisomis, kurių aš, atsitiktinai, esu pranešėja. Prieš pereidama prie mūsų išvadų, norėčiau nuoširdžiai padėkoti ITRA sekretoriatui už puikią misijos organizaciją. Diskusijų metu aptarėme Enisa mandatą ir jos indėlį į ES kibernetinio saugumo struktūros įgyvendinimą. Delegacijai buvo aišku, kad Enisa teikia ekspertizę, rengia gaires ir skatina esminį bendradarbiavimą tarp valstybių narių, ES institucijų ir, žinoma, plataus kibernetinio saugumo bendruomenės. Vis dėlto, Enisa [10:39:40] Speaker 3 [EN] turėdama apie 130 darbuotojų pagal savo personalo planą. NIS2, CRA ir Kibernetinės solidarumo aktas kiekvienas prideda savo uždavinių; CSA2 prideda dar daugiau, o Komisijos finansinė ataskaita numato 118 papildomų pareigybių iki 2031 metų. Tai būtinai reikia spręsti ateityje vyksiančiose diskusijose. Taip pat buvo kalbama apie kibernetinių grėsmių aplinkos pokyčius ir raidą: reketavimo programos, paskirstytų atsakų atmetimo atakos, tiekimo grandinės pažeidžiamumai ir programinės įrangos pažeidžiamumų išnaudojimas vis dar kelia didelį pavojų. Vis didesnis dirbtinio intelekto naudojimas prideda visiškai naują dimensiją. Antradienį aptarėme dirbtinį intelektą kaip atakų įrankį ir kaip taikinį. Tą dieną ENISA paskelbė savo 2026 m. grėsmių kraštovaizdžio ataskaitą: jame pranešama apie aktyviai naudojamus dirbtinio intelekto kuriamus kenkėjiškus programinius įrenginius ir dirbtinio intelekto pagalbą įsibrovimą, kuris per aštuonias minutes įgijo administratoriaus teises debesų aplinkoje. ENISA liepos mėnesio dokumentas pateikia duomenis vienai organizacijai: 2025 m. pirmąjį ketvirtį buvo rasta apie 80 pažeidžiamumų, o 2026 m. pirmąjį ketvirtį – apie 500, ir naudojant pažangius įrankius dabar nuo rugpjūčio aptinkama apie 500 pažeidžiamumų per dieną. Komisija dabar gali naudotis savo įgaliojimais pagal Dirbtinio intelekto aktą vertinti bendrosios paskirties dirbtinio intelekto modelius, keliančius sisteminį pavojų, tačiau Sąjungai nėra personalo, galinčio atlikti tokią vertinimą – mokslinis komitetas teikia tik patarimus. 2023 m. liepos 7 d. veiksmų plane ENISA priskiriamos penkios iš devynių pagrindinių veiksmų, tačiau nė vienas jų nėra teisinis uždavinys. ENISA darbo programoje nėra atskiro biudžeto šioje srityje, ir tikiuosi, kad tai pataisysime CSA2 byloje. Ši misija man patvirtino keletą tiesų: kibernetinė sauga patiria milžinišką pokytį ir šiuo metu, ir šis pokytis reikalauja, kad finansuotume ir plėtotume ENISA mastą bei uždavinius. Lygiai taip pat CSA2 yra tinkama vieta tai padaryti dabar, ir tikiuosi, kad mano kolegos po šios misijos tai supras panašiai. Ačiū, būkime atsargesni. Labai ačiū, o dabar pereikime prie septinto punkto – kritinių žaliavų aktą keičiančio reglamento pataisų. Turime penkias minutes, tačiau mūsų kolega p. Chahim čia nėra, todėl jis paprašė perduoti jam šią informaciją. [10:42:31] Speaker 3 [EN] komisijai, todėl pirmasis trilogas dėl kritinių žaliavų akto tikslinio peržiūrėjimo įvyko prieškambario pirmininkavimo metu, ambasadorės Kate Moran atstovaujant Tarybos vykdomajai viceprezidentystei, kuri atstovauja Komisijai, ir p. (ponas) Chahim, vadovaujantis Parlamento derybų komandai ir atstovaujantis pranešėjui, pasveikino Tarybos konstruktyvų požiūrį ir pabrėžė, kad skirtumai dėl taikytinų pataisų yra gana riboti, leidžiantys pasiekti esminį progresą techniniu lygiu. Jis pabrėžė, kad byla turi dvi pagrindines dalis: taikytinas pataisas ir Europos kritinių žaliavų centro įsteigimą. Parlamentas siekia susitarti dėl visos revisionos, įskaitant taikytinas pataisas ir ES kritinių žaliavų centrą, iki metų pabaigos, be jokių tolesnių delsimų, pateisinamų dėl kritinių žaliavų centro. Parlamentas pakartojo savo paramą vienam decentralizuotam agentūrai, teigdami, kad tai yra tinkamiausia struktūra, užtikrinanti operacinę stabilumą, finansavimą ir demokratinį atskaitingumą, ypač rinkos ir intervencijos veiklos srityse. Pranešėjas taip pat paminėjo siūlomą valdybos, skubiosios vadovavimo komiteto, suinteresuotųjų šalių įsitraukimo ir paskirtą 2 mlrd. eurų fondą kritinėms žaliavoms. Taryba patvirtino savo įsipareigojimą revisionai, tačiau pabrėžė, kad jai vis dar reikia tobulinti savo mandatą dėl kritinių žaliavų centro. Ji pareikalavo detaliau įvertinti kaštų ir naudos analizę bei galimas valdymo struktūras ir paprašė Komisijos kuo greičiau pateikti daugiau informacijos. Komisija pasveikino derybų pradžią ir pabrėžė lankstumo išlaikymo, papildomų administracinių naštų vengimo bei efektyvių įrankių diversifikacijai ir krizės valdymui užtikrinimo svarbą dėl kritinių žaliavų centro. Ji išreiškė pasirengimą dirbti prie sprendimo, gerbiant institucinius kompetencijų ribas ir artėjančias daugiametės finansinės perspektyvos derybas. Kitos žingsniai: techniniai susitikimai patvirtinti 11, 18 ir 20 dienomis, o sekančio politinio trilogo data bus nustatyta vėliau. [10:45:19] Speaker 3 [EN] planuojama gruodžio 9 d., tai ir viskas. Dar vienas klausimas, tad galime pereiti prie aštunto punkto: pažiūrų mainai su Marco Mishmash, 2026 m. pirmininku, Alejandra Turiaga Gandini, 2027 m. pirmininke, ir dr. Verena Weber, Europos elektroninių ryšių reguliatorių institucijų paramos agentūros (BEREC) direktoriumi — dar viena labai jautri tema. Ačiū, sveiki atvykę, ir norėčiau pasveikinti šiuos svarbius svečius. Labai ačiū, kad priėmėte mūsų kvietimą. Šiam metiniam pažiūrų mainų susitikimui turime apie valandą. Po mūsų svečių įžanginių pastabų pradėsime pirmą koordinatorių ar jų atstovų ratą, po dvi minutes kiekvienas, o tada pereisime prie klausimų rato, po minutę kiekvienas. Kviečiu visus narius, norinčius pasisakyti, padėti savo vardines korteles kaip įprasta, atsižvelgiant į laiką. Leidžiu nariams, norintiems užduoti papildomą klausimą, tai padaryti. Norėčiau priminti visiems, įskaitant mūsų svečius, laikytis skirto laiko. Dabar žodį suteikiu p. Mishmash, po to p. Turiaga Gandini ir dr. Weber jų įžanginėms kalboms po septynias minutes. Ačiū, p. Pirmininke. Taigi, kitas skaidrės. Leiskite trumpai apžvelgti šiandienos dienotvarkę. Pirmiausia, keletas žodžių apie BEREC ir BEREC biurą. Tada Alejandra, mūsų būsimoji pirmininkė, pristatys BEREC darbą 2027 m. Po to Verena Weber, BEREC biuro direktorė, ir aš pristatysime mūsų DNR vertinimą. Kitas skaidrės, prašau. BEREC ir BEREC biuras. Kitas skaidrės. Kodėl BEREC yra toks svarbus? Mūsų darbas skirtas užtikrinti, kad skaitmeninė vieninga rinka veiktų praktiškai ir kad Europos taisyklės būtų įgyvendintos, suteikiant realią naudą galutiniams vartotojams ir verslui. Tai reiškia prieinamą ryšį, „roam like at home“ principo išlaikymą, ES viduje skambučių ir SMS kainų žemumą, pasirinkimo laisvę ir sąžiningą elgesį, atvirą interneto prieigą ir stiprias vartotojų teises. Tai reiškia patikimas šiuolaikines tinklus, palaikančius šviesolaidinio ryšio diegimą, sklandų perėjimą nuo vario, ir galiausiai saugų skaitmeninį pasaulį. [10:48:33] Speaker 3 [EN] infrastruktūra su atspariais tinklais ir besivystančiomis technologijomis – būtent taip Barackas praktiškai pasitarnauja Europos piliečiams ir verslui. Tačiau tai neatsitinka savaime: tam reikalinga nepriklausoma reguliavimo ekspertizė, glaudus bendradarbiavimas tarp nacionalinių reguliatorių bei nuoseklios reguliavimo praktikos visoje Europoje. Todėl dirbame dviem lygmenimis. Taigi, kaip pabrėžė mūsų pirmininkas, Barackas teikia šią nepriklausomą reguliavimo ekspertizę, o Baracko biuras, kuris yra ES institucija, teikia profesionalią ir administracinę paramą Barackui bei užtikrina operacinį tęstinumą. Bendrai užtikriname, kad reglamentavimas virstų geresniu ryšiu ir kasdienėmis naudingomis paslaugomis Europos piliečiams. Kita skaidrė, prašau. Taigi, Baracko darbas 2027 metais. Alejandra, prašau. Labai ačiū. Ačiū, kad visi atėjote čia. Atsakysiu į kai kuriuos klausimus, pateiksiu keletą idėjų, kaip ir ką darysime tiesiogiai 2027 metais. Kita skaidrė, prašau. Skaitmeninis sektorius yra lemiamas Europos konkurencingumui, inovacijoms, saugumui ir skaitmeninei suverenitetai, taip pat ir vieningai rinkai. mūsų piliečių gerovei, sujungdami šimtų ekspertų žinias ir patirtį, Barack prisideda prie to, kaip suprasti, kaip vystosi skaitmeninė rinka ir kaip vystosi technologijos. Identifikuojame elementus, kylančius iššūkius ir priemones, kurios galėtų būti įtrauktos į naudos pagrindu grindžiamas politikas. Barack, kaip žinote, yra atsakingas būti konsultacine grupe Europos institucijoms, todėl mes čia ir pasiruošę jums padėti. Leiskite man paminėti keletą sričių, kuriose 2027 m. Barack darbas bus ypač svarbus šio komiteto prioritetams ir įstatymų leidybos veiksmams. Pirma, Barack yra išanalizavęs ir pateikęs savo pasiūlymą skaitmeninių tinklų įstatymo projektą, kuris bus pristatytas vėliau Barack pirmininko. Antra, turime skaitmeninį omnibuso paketą. [10:51:34] Speaker 3 [EN] skaitmeninio tinkamumo aktas, skaitmeninio tinkamumo patikrinimas, kuris suteikia galimybę ištirti, kaip skirtingi ES skaitmeninio reglamentavimo knygos elementai sąveikauja, identifikuoti dublikatus, pašalinti perteklį ir sumažinti biurokratiją, supaprastinant taisykles. „Barrack“ palaiko tikslingumą ir reglamentavimo harmonizaciją, siekiant užtikrinti reglamentavimo nuoseklumą ir palengvinti atitikties užtikrinimą. „Barrack“ gali, tarp kitų dalykų, paremti skaitmeninio reglamentavimo knygos vidinės nuoseklumo analizę, pavyzdžiui, dėl apibrėžimų ir valdymo. Tai labai svarbūs klausimai, kuriuos tikriname skaitmeninio tinkamumo patikrinime, skaitmeniniame omnibusų reglamente ir taip pat „DNA“. Taip pat verta paminėti – kaip puikiai žinote – kad diskusijos apie Skaitmeninių tinklų aktą ir skaitmeninį omnibusų reglamentą vyksta lygiagrečiai. Šiuo atžvilgiu turiu pabrėžti, kad „Barrack“ pateikė indėlį dėl debesijos perjungimo ir perkėlimo nuostatų. Todėl prašome, kad skaitmeninis omnibusų reglamentas oficialiai pripažintų „Barrack“ vaidmenį koordinuojant ir remiant nacionalines institucijas diegiant šiuos du elementus, t. y. perjungimą ir prieinamumo nuostatas, kurios šiuo metu yra įtvirtintos Duomenų akte ir turėtų būti įtrauktos ir į skaitmeninį omnibusų reglamentą. Be to, „Barrack“ šiuo metu prisideda prie Komisijos vertinimo, susijusio su roamingo ir ES vidinių cross-border ryšių reglamentavimu. Abu vertinimai turėtų būti baigti iki 2027 m. birželio. Tai proga ištirti, kaip šie reglamentai veikia praktikoje ir ar reikia jų atnaujinti. „Barrack“ pateiks savo techninį ekspertizę, kad padėtų Komisijai įvertinti ir priimti bet kokius ateities politinius sprendimus. Galiausiai, dar vienas svarbus sektoriaus reglamentas ir dokumentas yra Kibernetinio saugumo aktas 2. „Barrack“ palaiko Europos skaitmeninės infrastruktūros saugumo ir atsparumo stiprinimo tikslą. Kibernetinio saugumo priemonės tiesiogiai veikia elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, įskaitant tinklų plėtrą, tiekėjų pasirinkimą, investicijas ir operacinį atsparumą. Todėl svarbu, kad reglamentavimo sistema pasiektų tinkamą pusiausvyrą. [10:54:22] Speaker 3 [EN] tarp saugumo tikslų poreikio ir tinklų, o ypač operatorių, diegimo sąlygų, šis priemones turėtų būti proporcingos ir rizikos pagrįstos, atsižvelgti į pramonės realijas ir vengti nereikalingų priklausomybių nuo riboto tiekėjų skaičiaus. Prašau pereiti prie kitos skaidrės. Dabar trumpai paminėsiu keletą temų, kurias Barack aptars kitais metais. Barack stebi skaitmeninio rinkos ryšio plėtros, įskaitant visus šioje srityje vykstančius pokyčius, raidą. Viena iš pavyzdžių – palydovinės komunikacijos. 2027 m. Barack išnagrinės reguliavimo ir harmonizavimo iššūkius, susijusius su palydovine ryšio sistema, ypač tiesioginės ryšio su įrenginiais paslaugomis, kurios yra labai svarbios ne tik siekiant pasiekti fibros neatliekamus regionus, bet ir avariniais atvejais. Tuo pat metu šių paslaugų plėtra kelia reguliavimo klausimus, tokius kaip licencijavimo sąlygos, spektro valdymas, konkurencija, atsparumas ir palydovinių bei žemės tinklų integracija. Baracko darbas padės išsiaiškinti šiuos klausimus. Antra, Barack pradės plataus masto diskusiją apie elektroninių ryšių vientisą rinką, bendraudamas su interesantais ir institucijomis. Išnagrinėsime, ką praktiškai turėtų užtikrinti veikianti vientisa rinka, ar yra nepatenkinta paklausa paneuropos paslaugoms ir kokie skatinimo veiksniai bei kliūtys įtakoja jų teikimą. Galiausiai, prašau pereiti prie aštuntosios skaidrės. Galutiniams naudotojams jų gerovė 2027 m. yra prioritetas Barackui. Barack atliks išsamią sektoriinių galutinių naudotojų teisių veiksmingumo analizę, atsižvelgdamas į visas rinkos vertinimo ir technologines bei technines plėtros tendencijas. Barack taip pat supranta didėjančias susirūpinimo dėl internetinių sukčiavimo veikų. Tęsim darbą šioje srityje, jungdami viešuosius organus, institucijas, interesantus ir tiekėjus, kad identifikuotume ir dalytumės gerąja praktika. [10:57:06] Speaker 3 [EN] dalykime praktikas kovai su apgaulingomis veiklomis ir, žinoma, stebėsime senų technologijų, tokių kaip 2G ir 3G, naikinimo procesą. Šie pereinamieji procesai susidurs su spektrų trūkumu ir leis kurti efektyvesnius tinklus, tačiau turi būti kruopščiai valdomi. Procesas turėtų būti pritaikytas naujiems naudotojams ir apimti atitinkamas priemones. Paslaugų tęstinumą reikia užtikrinti atsižvelgiant į tai, kad kai kurie naudotojai vis dar gali priklausyti nuo senų technologijų, o atsirandančios komunikacijos neturėtų būti sutrikdytos. Trumpai tariant, aš galiu remti šį komitetą keliais papildomais būdais: teikdamas techninius įrodymus teisės aktų peržiūrose, padėdamas gerinti EU skaitmeninės srities nuoseklumą bei identifikuodamas atsirandančias iššūkius ryšio ir skaitmeninių rinkų srityse. Labai ačiū. Ačiū, Alejandra, prašom kitą skaidrę. Europos elektroninių ryšių kodeksas jau beveik 10 metų reguliuoja elektroninių ryšių rinkas. Per tą laiką visas ekosistemas labai pasikeitė. Jūs visi žinote, kad šių metų pradžioje Komisija pasiūlė naują skaitmeninio tinklo aktą. Kitose skaidrėse aš pateiksiu Barako nuomonę apie siūlomą teisės aktą. Prašom kitą skaidrę. Viena rinkos tikslas yra bendras, bet harmonizacija nėra savitiksliu – ji turėtų mažinti nereikalingą fragmentaciją, tuo pačiu išsaugant veiksmingą priežiūrą ten, kur teikiamos paslaugos ir veikiami naudotojai. Barakas yra išsakęs susirūpinimą dėl vieno paso modelio, kuris koncentruoja priežiūrą toje valstybėje narėje, kurioje registruotas paslaugų teikėjas, todėl reguliatoriai turi išlikti pajėgūs veikti. Prašom kitą skaidrę. Barako nuomone, gerai veikiančioje skaitmeninėje vienos rinkos sistemoje turėtų būti stipresnė konkurencija, daugiau investicijų ir konkrečių naudos Europos vartotojams bei verslui. Pereinant nuo vario prie optinio pluošto, galutiniams naudotojams neturi būti pakenkta – jiems reikalingos garantijos ir nacionalinė lankstumo. Atvirojo interneto principai yra svarbi Europos pasiekimas, dabar turime užtikrinti [10:59:55] Speaker 3 [EN] aiškumo dėl jos taikymo naujoms paslaugoms ir technologijoms, toliau, prašau. Taigi, konkurencija ir investicijos neturėtų būti pristatomos kaip prieštaringi tikslai. Ponas Barackas mano, kad veiksminga konkurencija yra investicijų, inovacijų ir vartotojų gerovės varomoji jėga fiksuotose tinkluose. Šablonas turi išlaikyti galimybę spręsti spekto sąsmaukas. Ponas Barackas išreiškė susirūpinimą dėl neribotų licencijų ir automatinio atnaujinimo, toliau, prašau. Barackas palaiko šio tikslo DNR siekimą ir yra pasirengęs padėti Parlamentui bei Tarybai. Mes prašome proporcingų ir įrodymais grįstų reformų, tikrų vieningos rinkos pranašumų, stiprios galutinių vartotojų apsaugos, tęstinės konkurencijos ir nepriklausomų reguliatorių, turinčių išteklių įvykdyti savo užduotis. DNR turėtų gerbti nacionalinių reguliatorių nepriklausomybę, o bet kokie nauji uždaviniai turėtų būti lydimi reikalingų išteklių. Dabar perduosiu žodį Baracko biuro direktorei Verenai. Ačiū. Dabar pereisime prie paskutinio skaidrio. Šiame skaidryje iš tiesų grįžtame prie mūsų pristatymo pradžios. Baracko ir jo biuro vaidmuo yra užtikrinti mūsų ateities ryšio paslaugų plėtrą visiems Europos piliečiams ir visoms Europos įmonėms, nes ryšio paslaugos yra esminė platforma, kurios mums reikia šiandieniniame skaitmeniniame pasaulyje, mums reikia jos ir dirbtinio intelekto sistemoms ir t. t. Tačiau tam, kad tai padarytume, mums reikia tvaraus biudžeto, skirtų Barackui ir jo biurui, kad galėtume efektyviai dirbti. Šiuo metu susiduriame su iššūkiu, kad mūsų biudžetas yra nepalyginamai mažesnis nei kitų panašaus dydžio agentūrų. Dabar esame tokioje situacijoje, kai dabartinis biudžetas nebes finansuoja mūsų pagrindinių įgaliojimų įvykdymo, ir negalime toliau „tempdami“ ribotus išteklius išlaikyti net pagrindinės veiklos pajėgumų. Taip pat norėčiau padėkoti jums visiems ir Parlamentui už 2027 metų biudžeto parama, kurioje siūlomas nežymus didinimas labai reikalingiems fizinės saugos ir kibernetinės saugos darbams biuro darbuotojams. Dabar klausimas – kaip galime šį iššūkį įveikti? [11:02:54] Speaker 3 [EN] Iššūkis, kurį kelia DNR, iš tiesų yra vienintelis ir unikalus šansas padėti BEREC biudžetą ant stabilesnio pagrindo, žinoma, glaudžiai susijusį su ateinančiu daugiametės finansinės perspektyvos (MFF) kontekstu. Todėl viena DNR dalis yra labai svarbi: tai Įstatymų leidžiamoji finansinė ir skaitmeninė deklaracija. Tai, ką stipriai siūlome, yra pakeisti šį dabartinį Įstatymų leidžiamosios finansinės ir skaitmeninės deklaracijos projektą, kad būtų užtikrinti tinkami ištekliai pirmajam, antrajam ir trečiajam skyriams, finansuojamiems per bendrą ES dotaciją, o ne mokesčių struktūra, kuri sukelia daug neapibrėžtumo. Todėl, kadangi iš Parlamento sužinojome, jog šis komitetas, ITRA komitetas, gali paprašyti Biudžeto komiteto pateikti nuomonę dėl Įstatymų leidžiamosios finansinės ir skaitmeninės deklaracijos, labai vertintume, jei paprašytumėte savo kolegos parengti tokią nuomonę, nes kol kas tai padaryta nėra, atsižvelgiant į tai, kad biudžeto dydis yra gana mažas. Tipiškai Biudžeto komitetas nagrinėja tik dokumentus, viršijančius 100 milijonų eurų, o mums kyla problema, kad visas dokumentas siekia tik 20 milijonų eurų. Tačiau jūsų pagalba būtų labai vertinama. Ir kad užbaigtume, norėčiau būti visiškai aiškus: šis didesnis dotacijos dydis nėra skirtas milžiniškam instituciniam augimui, bet siekiama, kad būtų efektyviai įgyvendinamos DNR nuostatos, kai jos bus patvirtintos bendrojo įstatymų leidimo institucijų. Norime, kad rimtai priimtume mūsų mandatą ir imtume vykdyti darbus. Labai ačiū. [Paimama kažkas, kas jau baigta, grįžtama prie Pirmininko.] Ačiū, ačiū. Dabar pereisime prie kitos kolegės ir EPP vardu – ponią Pilar de Castillo. [11:05:30] Speaker 3 [EN] ir čia šiame komitete taip pat. Mūsų prioritetai turi būti užtikrinti valdymo sistemą, kuri būtų veiksminga ir nepriklausoma tuo pačiu metu. Šiuo klausimu Komisijos pasiūlymas įveda pakeitimus dabartiniame instituciniame kontekste, ypač, kaip žinote, steigdamas Skaitmeninių tinklų biurą – ODN, su išplėstomis kompetencijomis. Manau, kad šią reformą, šį konkrečią aspektą turėtume nagrinėti atsižvelgdami į supaprastinimą. Naujoji valdymo sistema turi išvengti institucinių dubliavimų. Šiuo požiūriu mums reikia aiškaus atsakomybių paskirstymo: ARCEP išlaikydamas savo reguliavimo konsultavimo ir koordinavimo vaidmenį, o ODN teikdamas būtiną operacinę ir administracinę paramą. Tačiau tai pasakius, leiskite man susitelkti į vieną konkrečią problemą, kuri skiriasi nuo to, ką buvau aptaręs anksčiau, bet dėl kurios šioje srityje nebuvo daug diskusijų. Kitas konkretus klausimas, kaip minėjau, dėl kurio norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, yra skaičiai Digitinių tinklų įstatymo nuostatose. Kaip žinote, 46 straipsnis numato Europos skaičiavimo strategiją. Komisijos 46 straipsnis jos reglamentavimo pasiūlyme siūlo ES skaičiavimo strategiją, ES skaičiavimo planą, konsultuojantis su Barack ir remiant ODN. Tęstinumą užtikrina ir 50 straipsnis, kuriame yra skirtingos nuostatos šiuo konkrečiu klausimu. Labai norėčiau jūsų pasiklausyti: turiu omenyje, ką apie tai manote, nes ši sritis, žinote, nebuvo labai diskutuojama ankstesniuose debatuose. Labai ačiū, ačiū, kolega. O dabar žodis p. Matthias Ecke. Ačiū, pone Pirmininke. Ačiū, pone Pirmininke. Ačiū Barackui, Marco Mischmaschui, Alexandrai Gandini ir Verenai Weber už tai, kad šiandien čia esate. Labai vertinu šį pokalbį apie DNA ir visas kitas temas, kurias minėjote. Labai gerai, kad šiandien ITRE posėdžio metu tai aptariame, nes tai susiję su DNA, bet, žinoma, siekia daugiau. Norėčiau paminėti keletą idėjų, kur link juda elektroninių ryšių rinkos ir ką tai reiškia jūsų darbui, nes, viena vertus [11:08:27] Speaker 3 [EN] perėjame prie žemės lygio, į pasaulį, kurį valdo optiniai kabeliai, kur rinkos struktūra keičiasi, o senoji infrastruktūra – vario tinklų išjungimas – tampa vis mažiau svarbi. Netgi turime reguliacinių paskata, kad tai darytume. Pasaulis su optiniais kabeliais pagerins kokybę galutinių vartotojų, naudojančių fiksuotąją tinklą, paslaugas. Ir DNR taip pat gali skatinti šį vystymąsi. O kitoje pusėje, mobiliojo pasaulio atveju, turime tiesioginio ryšio su įrenginiais, palydovinį ryšį, apie kurį kalbėjote. Jūs paminėjote palydovą kaip iššūkį ateinančiais metais. Tai jau nebe ateities scenarijus, o realybė, kuri ateina kartu su tam tikra rinkos struktūra. Žinome, kad „Starlink“ sparčiai plėtojasi Europoje ir sudarinėja partnerystės sutartis su pagrindiniais mobiliojo ryšio operatoriais visoje Sąjungoje. Tuo pačiu metu jie bendradarbiauja ir su aparatūros gamintojais, kad įprastiniai telefonai galėtų tiesiogiai jungtis prie palydovinių paslaugų. Taigi, jie vis labiau taps vertės grandinės dalimi. Tad, jūsų požiūriu, kai artimiausiais metais matysime šias masines permainas, kokius iššūkius tai kelia nacionaliniams reguliatoriams? Ar atsiranda galimybių stipresnei Europos priežiūrai, kad galėtume labiau pasinaudoti vieningos rinkos galimybėmis? Nes vieningos rinkos potencialas, kaip žinome, priklauso nuo to, kaip jis yra panaudojamas, o ne tik nuo abstrakčios sąvokos. Ir antras klausimas: kaip vertinate suvereniteto kriterijų svarbą, į kurį reikėtų atsižvelgti? Dabar šį klausimą aptariame ypač kalbėdami apie palydovinį ryšį, bet manau, kad tai gali būti platesnio masto – tai gali būti susiję su dažnių paskirstymu, didmeniniu prieinamumu ir pan. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Juk einame į besikeičiančią ryšio aplinką, ir manau, kad nacionaliniai reguliatoriai žvelgia į tai vartotojo perspektyva, o tai, manau, yra labai vertinga įžvalga. Ačiū. Ačiū už dėmesį. Kol neturime kitų koordinatorių, Angelica, jei norite, galite paimti žodį. Taigi, tai Barakui, galime atsakyti visiems kartu. Ačiū. Labai ačiū, ponia Pirmininke. [11:10:41] Speaker 3 [DE] Žinoma, džiaugiuosi galėdamas priimti šį pasiūlymą ir norėčiau prisijungti prie dviejų prieš tai kalbėjusių kalbėtojų. [11:10:49] Speaker 3 [EN] nori prisijungti prie kolegų, kurie jau yra prabilę [11:10:54] Speaker 3 [DE] Labai ačiū, kad šiandien čia dalyvaujate kaip trio – nuostabu matyti, kaip einančiųjų ir ateinančiųjų pareigūnų komandos čia, Komisijoje, dirba kartu; tai teikia vilties, kad darbas bus tęsiamas labai efektyviai. Ačiū. Turiu du labai konkrečius klausimus. Pirmasis jų jau kelis mėnesius mane domina, kaip ir mūsų Pirmininko, nes dirbame prie Kosmoso įstatymo. Ryšiai yra absoliučiai esminiai, kaip ir minėjote kalbėdamas apie palydovinį ryšį. Man būtų įdomu sužinoti, ar jūs taip pat buvote įtraukti į šį Kosmoso įstatymo rengimą, kokia jūsų nuomonė apie jį. Čia ne tik apie palydovų operatorius; apimtis yra labai plati – ji apima ir tuos, kurie pirmiausia naudoja kosminius duomenis, tiekėjus, kurie patenka į Kosmoso įstatymo taikymo sritį ir yra šios didžiosios infrastruktūros dalis. Taigi, ar jūs buvote įtraukti į šį procesą, ir kaip vertinate šį pasiūlymą, ypač kai iš valstybių narių girdime daug kritikos? O antrasis klausimas, manau, taip pat yra svarbus: šiame Europos Parlamente, aptariant įvairius dokumentus, kalbame apie „Pagaminta Europoje“ ir „Pagaminta su Europa“. Tai ypač liečia skaitmeninę infrastruktūrą. Mūsų klausimas yra: kiek mes jau esame nepriklausomi, kiek esame suverenūs? Kiek norėtume būti nepriklausomi, kiek suvereni? Man taip pat būtų įdomu sužinoti jūsų vertinimą. Juk jūs, galima sakyti, esate mūsų konsultacinis organas. Ar turite nuomonę šiuo klausimu, ir kokia kryptimi tai juda? Labai ačiū. [11:12:26] Speaker 3 [EN] Ačiū, Angelica, už klausimą. Žodis jums. Ačiū, pone Pirmininke, už žodį. Taigi, iš pradžių dvi klausimai nuo Pilar de Castillo. Pirmasis klausimas buvo apie DNR ir valdymą: kaip, sakykime, siūlomas valdymo modelis gali paveikti mūsų nepriklausomybę? Iš tiesų, pirmasis klausimas buvo apie DNR siūlomą valdymo modelį, o antrasis – apie repertuare siūlomus pakeitimus. Siūlomi pakeitimai valdymo srityje apima ODN valdybos pertvarkymą ir sprendimų priėmimo mechanizmų keitimą Europos Komisijos valdymo struktūroje. Ir iš tiesų mes nesutinkame su šiuo pasiūlymu, nes mūsų institucinis modelis yra pagrįsta nepriklausomų nacionalinių reguliatorių lygiateise dalyvavimu, kolektyviniu ekspertizmu ir žemyniniu sprendimų priėmimu. Keičiant valdybos sudėtį ar silpninant balsavimo garantijas, tai galėtų destabilizuoti šį balansą ir kelti grėsmę reguliavimo nepriklausomybei. Tai, ką iš tiesų siūlome, yra nepriklausomų nacionalinių reguliatorių lygiateisio dalyvavimo išsaugojimą, Barack sprendimų priėmimo nepriklausomybės charakterio išlaikymą bei siūlomų dviejų trečdalių balsavimo garantijų išsaugojimą atitinkamiems organams. Taip pat naujosios atsakomybės, kaip paminėjo ir Barack biuro direktorius, turi būti lydimos tinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Tai iš tiesų mūsų požiūris į valdymą, ypač skaičių numeravimo klausimu. Komisija siūlo naują Sąjungos numeravimo strategiją ir numeravimo planą, papildomą numeravimo valdymo harmonizaciją bei griežtesnes sąlygas numeravimo išteklių suteikimui ir naudojimui. Barack mano, kad šis centralizuotas modelis įvestų nereikalingą administracinį sudėtingumą, neįrodęs aiškios pridėtinės vertės. Tai taip pat galėtų apriboti nepriklausomų nacionalinių reguliatorių lankstumą, tvarkant retus numeravimo išteklius, atsižvelgiant į nacionalines rinkos sąlygas bei sprendžiant kylančius sukčiavimo rizikos atvejus. Todėl mūsų pasiūlymas yra atmesti Komisijos siūlomą Sąjungos numeravimo strategiją ir numeravimo planą. [11:15:36] Speaker 3 [EN] šie yra straipsniai 46 ir 47, išsaugant nacionalinių reguliavimo institucijų diskreciją suteikiant numeracijos teises, ypač įmonėms, kurios nėra elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, bei išlaikant lankstumą nustatant numeracijos teisių sąlygas, įskaitant vartotojų apsaugos ir sukčiavimo prevencijos priemones, ir užtikrinant veiksmingą tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei įgyvendinimą be nereikalingų centralizuotų procedūrų, o paskutinis – tai išsaugo nacionalines galimybes kovoti su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu, įskaitant galimybę išlaikyti aukštesnį apsaugos lygį. Ačiū labai labai ačiū. Aš atsakysiu į klausimus dėl išjungimo, tikrai išjungimo procedūra, kuri yra įtraukta į ES teisės akto pasiūlymą, yra gana sudėtinga procedūra, kurią mes Barakuose laikome kažkuo, kas turi būti kruopščiai analizuojama. Žinoma, mes palaikome šį išjungimą, skatinant migraciją nuo vario prie optinio kabelio, kaip tai padarėme Ispanijoje – juk tai pirmoji ir vienintelė šalis, kuri yra užbaigusi šią išjungimo procedūrą. O Barakuose mes analizavome procedūrą, kurią įtraukė ES teisės aktas, ir pabrėžėme, kad reikia daugiau lankstumo. Yra dalys įvairiose valstybėse narėse, kur optinis kabelis nepasiektų, todėl kai kuriems kaimo rajonams tai nebūtų įmanoma. Visų pirma reikia valstybės pagalbos atvejais, kai reikia pasiekti atokesnes teritorijas – tai labai svarbu Barakuose, nes vartotojo gerovė, kaip jau sakiau, yra esminis dalykas. Be to, tai reikštų ir palydovinį ryšį, kaip jūs paminėjote, kuris kol kas yra viena svarbiausių technologijų, galinčių pasiekti teritorijas, kurios komerciniu pagrindu nepasiekiamos. Taigi, reikia atsižvelgti į dvi šias priemones: valstybės pagalbą ir fiksuotą bevielį ryšį, kuris yra kita technologija, galinti būti naudojama pasiekti šioms atokoms teritorijoms. Taip pat mums reikia skaidrumo vartotojams vario išjungimo procedūros metu, ir šiuo atžvilgiu mums buvo pavyzdys Ispanija, kurioje buvome labai skaidrūs visiems suinteresuotiesiems subjektams ir visiems vartotojams, kad jie suprastų, kokios buvo žingsniai. [11:18:37] Speaker 3 [EN] mano interneto svetainėje buvo paskelbta visos vietinės paslaugos, kurios bus uždarytos, ir iki šiol visi alternatyvūs operatoriai tiksliai žinojo, kada bus nutrauktas vario tinklo veikimas, todėl štai dvi pagrindinės idėjos, kurias apima Barako nuomonė, yra, pirma, lankstumas, ir, antra, skaidrumas visiems – visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant galutinius vartotojus, esančius vertės grandinės grandyse. Tai viena tema, kurią norėjau paminėti. Taip pat norėčiau paklausti apie palydovinių ryšių plėtros klausimus. Daug dirbame su palydovinėmis technologijomis, nes, kaip jau sakiau, jos yra svarbios, norint pasiekti šias nuošalias teritorijas, bet, kaip jūs paminėjote, vis daugėja susitarimų tarp vietinių ir mobiliojo ryšio operatorių bei palydovinių ryšių paslaugų teikėjų. Žinoma, stebėsime šiuos susitarimus, siekdami, kad konkurencija išliktų pagrindiniu principu, kurį privalome išsaugoti. Mums labai patinka pasiūlymas atverti palydovinių ryšių spektro juostą, kad būtų įtraukti Europos palydovinių ryšių paslaugų teikėjai. Žinoma, kaip žinote, tai 2G juosta, kuri bus atverta, ir susijusi su tiesioginio ryšio su įrenginiais paslauga, kuri yra speciali paslauga, įtraukta ir naudojama labai svarbiais atvejais. Iki šiol, pavyzdžiui, Ispanijoje pernai vasarą kilus gaisrams ir prieš dvejus metus kilus „Danos“ audrai, operatoriai ir palydovinių ryšių paslaugų teikėjai sudarė susitarimus, kurie veikė. Taigi, kaip minėjote, dirbame šiuo klausimu ir stebėsime šiuos susitarimus, kad išsaugotume konkurenciją ir apsaugotume Europos operatorius nuo visame pasaulyje veikiančių operatorių. Ačiū labai ačiū. Turime šiek tiek laiko, todėl norėčiau perduoti žodį Komisijai, tačiau, kadangi turime generalinio sekretoriaus pavaduotoją, kuris labai... Erika, prašau. Taip, norėjau paklausti, ar mano klausimai dėl kosmoso įstatymo ir „Made in Europe“ klausimų bus taip pat atsakyti. [11:21:14] Speaker 3 [EN] gerai, gerai. Ačiū. Labai ačiū už klausimus. Pirmasis klausimas, kurį pateikiau, buvo apie kritinius tiekėjus Europoje, todėl Barake mes suprantame, kad šiuolaikinis telekomunikacijų tinklas yra pagrindas visai verslo aplinkai, ir šiuo požiūriu jis turi veikti 24 valandas per parą, turi būti patikimas, turi atlaikyti visas potencialias išorės įtakas. Be to, būtent dėl to jis turi būti statomas iš įrangos, kuri, sakykime, yra patikima, turi patikimas tiekimo grandines, kurios turi būti palaikomos. Ir šiuo požiūriu rizika turėtų būti kuo mažesnė. Mes suprantame, kad nieko negalima padaryti vien tik Europoje, tai turi tapti globalia problema. Labai svarbu, kad visi elementai šiuolaikiniuose tinkluose, Europos tinkluose, būtų, sakykime, statomi iš kuo mažesnės rizikos tiekimo grandinių. Todėl mes už tai. Bet už tai, kad būtų pašalintas didelės rizikos tiekėjas, ir tai taip pat svarbu. Tačiau taip pat svarbu, kad tai neturėtų paveikti rinkos tokia, kokia ji yra šiandien. Tai reiškia, kad tai turėtų būti daroma tinkamu būdu, jau atlikti investicijų turėtų būti išsaugotos, tai turėtų eiti koja kojon su amortizacijos laikotarpiais, rinkos poveikis turėtų būti kuo mažesnis. Jeigu galėčiau pridurti tai, ką ponia Nibler paklausė, mes esame svarstymo dėl kosmoso įstatymo ir ryšio, viena vertus, ir saugumo, kita vertus, pabaigoje. Sekantis punktas – prašome Anisą, kokia yra situacija su kibernetinio saugumo sąjunga ir kaip tai susiję su mūsų kosmoso aktu. Mes daug kalbėjome apie gamybą ir Europos autonomiją, bet mes nepasieksime šio tikslo – būti stipri ir autonomiška – jeigu neturėsime ryšio ir kibernetinio saugumo kaip srities. Todėl galėtų būti įdomu sujungti tai su jumis ir kitais kolegomis, su dviem agentūromis – Baraku ir taip pat su kibernetinio saugumo. [11:24:45] Speaker 3 [EN] saugumo, nes mums reikėjo geriau suprasti, kaip galėtume tęsti savo kosminę veiklą šia tema, todėl ačiū, Angelica. Paprašiau p. Mishmash dar kartą susitelkti į tai, ir grįšime prie šio klausimo tinkamu metu, kitu atveju. Bet kaip jau sakiau, norėčiau neteisingai ištarti. Tad suteikiame žodį Przemysław Kordasiewicz iš Digiconnect, Europos Komisijai. Ačiū, ponia Pirmininke. Mano vardas buvo ištartas labai teisingai. Gerbiamosios ponios ir ponai, gerbiami Europos Parlamento nariai ir gerbiami Europos Sąjungos kosmoso programos biuro (EUSPA) bei EUSPA biuro atstovai, Europos Komisija glaudžiai bendradarbiauja su EUSPA biuru. Remiame jo kasdienę veiklą ir prisidedame prie esminių darbų. Pripažįstame EUSPA sektoriaus patirtį ir ekspertizę. Europos Komisija pasiūlė ženkliai stiprinti EUSPA biurą, tuo pačiu išlaikant jo nepriklausomybę, ypač nepriklausomybę nuo Europos Komisijos. Kosmoso valdymo reglamento (DSA) pasiūlyme Europos Komisija siūlo suteikti naujų atsakomybių EUSPA biurui ten, kur jo darbas ES lygiu būtų naudingiausias Europos vieningai rinkai, pavyzdžiui, licencijavimo, spektro, pasirengimo, atsparumo ir palydovinių ryšių srityse. Taip pat pasiūlėme supaprastinimų ir vengimo dubliavimo, tiek tarp nacionalinių reguliavimo institucijų (NRA) nacionaliniu lygiu, tiek su ODN. Vis dėlto esminis dalykas – užtikrinti, kad EUSPA biuras turėtų pakankamai išteklių visoms šioms užduotims įvykdyti. Tai taikoma tiek DSA darbams, tiek bet kokioms kitoms biudžeto diskusijoms, kurios dabar vyksta tarp bendrosios legislatūros institucijų, o galutinis sprendimas priklauso šiam Parlamentui, tai yra Europos Parlamentui ir Tarybai. Labai ačiū. Labai ačiū. Ir norėjau labai padėkoti už jūsų dalyvavimą bei už tai, kad visi esate čia. [11:27:23] Speaker 3 [EN] drauge ir tai yra geras ženklas mums labai ačiū turėsime daug dalykų, kuriuos reikės geriau suprasti ir spręsti, kalbant apie ES daugiametį finansinį rėmimo fondą ir Konkurencingumo fondą dėl klausimo, kaip paremti Europos agentūrą labai ačiū ir mes turime šį punktą todėl norėčiau padėkoti už jūsų dalyvavimą ačiū ačiū ačiū ačiū labai ačiū [11:30:03] Speaker 3 [EN] labas labas [11:31:17] Speaker 3 [EN] ačiū, tad galime pereiti prie kito punkto – Europos Sąjungos Kibernetinio saugumo agentūros ENISA pristatymo Kibernetinio saugumo Europos Sąjungos būklės ataskaitos. Šiuo metu tai labai jautri tema visoje Europoje, todėl norėčiau pasveikinti p. Johaną Lepassarą, ENISA vyriausiąjį direktorių, dėkojame, kad atvykote į mūsų kvietimą ir pristatysite Kibernetinio saugumo Europos Sąjungos būklės ataskaitą. Šiam debatui turime maždaug 45 minutes. Po įžanginio pristatymo pradedame pirmą klausimų ratą – koordinatorių ir jų atstovų. Tada, jei laiko liks, bus suteikta žodis ataskaitos autoriui atsakymams. Jei bus laiko, tęsim su „pagavimo akimis“. Primenu visiems, kad turime laiko, tad prašau neskubėti. Dabar perduodu žodį p. Lepassarui 10 minučių pristatymui. Jums žodis, prašom. Labai ačiū, ponia Pirmininke. Yra didelė garbė vėl būti šiame komitete ir pristatyti antrąją Kibernetinio saugumo Europos Sąjungos būklės ataskaitą. Šią ataskaitą parengė ENISA bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Europos Komisija. Norėčiau pabrėžti, kad tai ne tik minčių ir apmąstymų rinkinys, bet ji grindžiama kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis, tarp jų ir ES Kibernetinio saugumo indeksu, kuris apima maždaug 33 skirtingas sritis. Ataskaita yra visų atliktų darbų sintezė ir jai priskiriamos rekomendacijos. Tačiau ji taip pat nagrinėja bendrą kibernetinio saugumo būklę. Nenorėčiau jūsų varginti pernelyg daug smulkmenų, todėl norėčiau susitelkti į tris sritis. Pirma, pažvelgus į Europos kibernetinio saugumo ekosistemą – kur šiandien esame? Kokia yra ES kibernetinio saugumo pozicija? O pozicija yra tai, ką matuojame pagal ES Kibernetinio saugumo indeksą. Matuojame ją pagal 33 skirtingas sritis ir pagrįstai faktais priskiriame tam skaičių. Ir šiandien, 2026 metais, ES kibernetinio saugumo [11:33:59] Speaker 3 [EN] nuostabos vertė nuo 0 iki 100 yra 71,53, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mūsų vertinimu, ES yra subrendusi savo kibernetinio saugumo požiūriu. Manau, kad tai yra kažkas, ką turime iš tiesų švęsti. ES yra viena subrendžiausių regionų pasaulyje, kalbant apie kibernetinį saugumą. Matuojame subrendimą tarp savo valstybinių narių ir galime pasakyti, kad 22 valstybės narės yra subrendusios, tai reiškia, kad jų indekso rezultatai daugiausia yra apie 70. Dvi valstybės narės yra pažengusios, o trys – įsitvirtinusios, tai reiškia, kad jos yra šiek tiek žemiau subrendimo lygio. Aukščiausias valstybės narės rezultatas yra 81, o žemiausias – 57, tai ir yra subrendimo ribos Sąjungoje. Nuo 2024 m., kai analizavome paskutinį ES kibernetinio saugumo ataskaitą, akivaizdu, kad bendrai visų sektorių brandos lygis vidutiniškai padidėjo – vėl tai, ką reikia švęsti. Dauguma šių investicijų skatinamos reguliavimo reikalavimų, kuriuos nustatė ES. Reguliariai tikriname kritinius subjektus, ir jie mums sako, kad tai pagrindinė jų kibernetinio saugumo investicijų priežastis. Be Parlamento įstatymų leidybos darbo šios investicijos nebūtų įvykusios, ir ES brandos lygis nebūtų toks, koks yra dabar. Manau, tai verta švęsti. Dabar daugiau dėmesio skiriama ICT tiekimo grandinės ir produktų saugumui, taip pat naujų teisės aktų, kuriuos įvedė Parlamentas, dėka. Taip pat stengėmės geriau apibrėžti kibernetinių krizinių situacijų valdymo procesus Sąjungos viduje. Žinoma, ten, kur matome kylančius ir naujus iššūkius, tai šiame ekosisteme: yra daug trikdžių, o vienas didžiausių pastaraisiais metais – pažangios dirbtinio intelekto galimybių plėtra, kuri iš tiesų paveikė kritinių subjektų ir valstybių narių gebėjimą užtikrinti savo kibernetinio saugumo pozicijos atsparumą. Kai pažvelgiame į ES kibernetinių grėsmių 2026 m. vaizdą, ES kibernetinių grėsmių lygis vertinamas kaip [11:36:30] Speaker 3 [EN] esminis, o tai reiškia, kad kibernetinės atakų veiklos grėsmės subjektų išlieka reikšmingos ir įvairios visoje 25 ir 26 metų laikotarpiu, o pačios grėsmės aplinka tampa vis sudėtingesnė, ir tai iš dalies yra dėl dirbtinio intelekto bei to, ką mes taip pat matėme – grėsmės subjektų gebėjimo panaudoti dirbtinio intelekto galimybes savo puolimo operacijoms. Kai pažvelgiame į politikos aplinką, kita vertus, ji brandėja. Manau, kad tuo pačiu metu vyksta trys besikartojantys trendai: įgyvendinimas, tai yra Europos Sąjungos įstatymų, kurie jau yra priimti, įgyvendinimas, o tai daugiausia reiškia NIS2, taip pat CRA, konsolidavimas, tai yra, kaip galėtume konsoliduoti teisės aktų sistemą, ir Komisija, žinoma, yra pasiūliusi čia keletą iniciatyvų, įskaitant ir Kibernetinio saugumo aktų peržiūrą, kuri yra šio agentūros mandato dalis, ir, žinoma, supaprastinimą, tai yra, kaip galėtume potencialiai supaprastinti įstatymų leidybos procesus. Prašau, galite pereiti prie kitos skaidrės? Ačiū. Kita skaidrė. Taigi, kurios trūkumai? Deja, šioje istorijoje nebus taip optimistiškai. Norėčiau pradėti nuo kibernetinio saugumo specialistų įgūdžių. Kibernetinis saugumas remiasi žmonėmis ir kibernetinio saugumo specialistų gebėjimu ugdyti bendruomenę. Ir tai, ką mes stebime, žinoma, yra vis didėjantis atotrūkis tarp to, ko mums reikia, ir to, ką turime, – tarp specialistų kvalifikacijos poreikių ir jų esamų gebėjimų. 8 proc., kuriuos jūs matote skaidrėje, yra didėjantis kvalifikacijos atotrūkis, kuris buvo išmatuotas nuo 24 iki 25 metų Pasaulio ekonomikos forumo. Tai pasaulinis kvalifikacijos atotrūkis, jis nėra tik ES problema. Ir kodėl tai svarbu suprasti, kad tai pasaulinis kvalifikacijos atotrūkis? Nes kibernetinis saugumas yra pasaulinė veikla, tai neapsiriboja tik Sąjunga. Be to, tai, ką mes turime, yra dirbtinis intelektas, kuris trikdo šį procesą, – dirbtinis intelektas reikalauja vis daugiau ir vis kitokių kvalifikacijų iš kibernetinio saugumo specialistų, ir gana dažnai tai tokios kvalifikacijos, kurių šiuo metu neturime. [11:38:55] Speaker 3 [EN] yra ir galimybė, ir grėsmė, kad dirbtinis intelektas (AI) pakeis kai kurias įgūdžių lygmenis, dirbtinių agentų pagalba. Antra problema, į kurią noriu atkreipti dėmesį, – tai pažeidžiamumai, nagrinėjant informacinių ir ryšio technologijų (ICT) bei tiekimo grandinės problemas. AI sukeltoje disruptive įtakoje didžiulis eksponentinis pažeidžiamumų atradimo ir jų panaudojimo augimas. Palyginus su praėjusiais metais tuo pačiu ketvirčiu, pažeidžiamumų padaugėjo 315 proc. Tai silpnosios vietos, randamos programinėje įrangoje, o AI gebėjimas pagreitinti pažeidžiamumų atradimą ir panaudojimą kelia nerimą ir dar labiau apsunkina kibernetinės saugos gynėjų darbą. Tai technologijos pusės vaizdas. Kita vertus, kai žvelgiu į nacionalines strategijas, viena didžiausių problemų – tai neatitikimai arba netinkamas koordinavimas tarp koordinuojamų pažeidžiamumų atskleidimo politikų, kurias turi valstybės narės savo strategijose. Tai dar viena problema, susijusi su anksčiau minėtais klausimais, nes jeigu nacionaliniu lygiu koordinuojamos pažeidžiamumų atskleidimo politikos neatitinka viena kitos, negalėsime sklandžiai tvarkyti pažeidžiamumų atskleidimo ir Europos Sąjungos lygiu. Galiausiai, susijęs klausimas – tai valstybės narių incidentų reagavimo komandų brandos lygis. Ir vėlgi remiuosi anksčiau paminėtu indeksu, kurio rezultatas yra 54 – tai vidutiniškai, bet vidurkis nieko nepasako apie realybę. Valstybės narių brandos lygis yra labai nevienodas: vienos turi labai aukštą brandos lygį, o kitų – žymiai žemesnį, ir tai problema, kai kalbama apie incidentų reagavimo komandų veiklą Europos Sąjungos lygiu. Visi šie maži trūkumai sudaro didesnę problemą Europos Sąjungoje, kuri mažina Sąjungos gebėjimą reaguoti ir jos atsparumą didelių krizinių situacijų atveju. [11:41:39] Speaker 3 [EN] sektoriuose aš sakiau savo pirmajame skaidrėje, kad pastebėjome kritinių sektorių brandos augimą, ir tai tiesa, tačiau tuo pačiu metu, kai giliau pažvelgiame, matome skirtumą tarp didelių įmonių ir mažų įmonių šiame sektoriuje, ir 27 proc. mažųjų bei vidutinių įmonių (MMI) sunkumus patiria ieškant išteklių, kad galėtų investuoti į kibernetinį saugumą – 27 proc. MMI, kurios iš tiesų yra kritinės NIS2 direktyvos požiūriu. Aš norėčiau ypač paminėti kai kuriuos sektorius, kurie, mūsų nuomone, yra rizikos zonoje, tai yra geležinkelių, jūrų, viešojo administravimo ir kosminės pramonės sektoriai, kuriuose veikėjai, turintys žemesnį brandos lygį, sunkumus patiria palaikant savo kibernetinio saugumo poziciją. O mano paskutinėje skaidrėje, kaip tai įveikti, aš... aš nuėjau per toli, gerai, mes tai vadiname „Kibernetinio saugumo kompasu“. Taigi, kur galime eiti, žinodami esamas spragas ir savo brandos lygį? Kartu su valstybėmis narėmis ir Komisija pateikiame kai kurias rekomendacijas, labiau fokusuojantis ir nukreipiant dėmesį į tarpvalstybinį priežiūrą ir informacijos dalijimąsi, siekiant aukštesnio brandos lygio krizinių valdymo bendruomenėms ir tinklams, stiprinant kibernetinį saugumą tiekimo grandinėje bei investuojant į dirbtinio intelekto įgūdžių ugdymą, kalbant apie įgūdžius. Aš paliksiu šį skaidrę čia ir labai džiaugsiuosi atsakydamas į visus jūsų klausimus, ir atsiprašau, jei šiek tiek užtrukau, nėra tobulai, tema yra labai jautri, todėl mes... mes negalime, ir tai labai gaila, kad čia nėra daugiau kolegų, nes šia tema kalbame visose mūsų valstybėse narėse kiekvieną kartą, kai turime progą pasisakyti, ką vyksta mūsų Europoje ir pasaulyje, todėl tai labai, labai gaila. Aš perduodu žodį savo kolegei Angelicai Nibbler pirmam ratui. Taigi, pirmiausia, pranešimas iš tiesų jau šiek tiek apmaudus, nes kai matome visas tas spragas, su kuriomis susiduriame, norėčiau pradėti nuo dviejų klausimų. Pirma, šiuo metu mums teko stebėti, kaip prekybos centruose, šaldytuvų temperatūra buvo padidinta, o tai padarė didelę žalą. [11:44:22] Speaker 3 [EN] taigi, pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, manyčiau, Vokietijoje ir daugelyje kitų valstybių šis klausimas buvo aktualus. Gal galėtumėte mums paaiškinti, jei toks atvejis įvyksta – konkrečiai incidentas, kai įtraukiami kelių valstybių narių – kaip tada veikia mechanizmas? Kaip operatyviai tai vykdoma Jūsų institucijoje ir ar tai gerai pavyko? Ar iš šio konkrečiai pavyzdžio Jūsų ko nors išmokote, pavyzdžiui, kad reikia papildomai imtis veiksmų? Antra tema, kurios norėčiau daugiau nušviesti: Jūs teisingai pabrėžėte, kad dirbtinio intelekto, arba kibernetinės saugos atakų galimybės didėja eksponentiškai. Ką tai konkrečiai reiškia mūsų politikai? Kokių veiksmų reikia imtis? Kokie siūlymai ir svarstymai? Ir, svarbiausia, kaip Jūs siūlote remti mūsų mažas ir vidutinio dydžio įmones? Manau, tai yra esminis Jūsų darbo aspektas, todėl būčiau dėkingas, jei dar šiek tiek papasakotumėte apie dirbtinio intelekto temą ir galbūt pateiktumėte keletą minčių, atsižvelgiant į mūsų diskusiją su kolegomis iš Jūsų grupės „Made in Europe“ – ar tai padeda užpildyti mūsų kibernetinio saugumo spragas, ar tai neturi reikšmės? Ačiū, Angelica, dabar žodis ponui Geyer, atsiprašau, bet turiu išeiti, gerai? Van der Leij, taip, labai ačiū, ponia Pirmininkė. Taigi šią savaitę mūsų nacionaliniai lyderiai galiausiai susitinka aptarti dirbtinio intelekto. Savo ataskaitoje pamačiau, kad dirbtinio intelekto augimas taip pat didina mūsų kibernetinio saugumo spragas. Pastebėjau, kad daugiau nei 10, manau, šalių dar nepradėjo įgyvendinti saugumo pareigūnų, kuriuos jie privalo paskirti pagal [11:46:40] Speaker 3 [EN] Galiojo įstatymo dėlei, ar galėtumėte šiek tiek plačiau paaiškinti, kokias grėsmes didina nacionalinių vyriausybių neatlikimas, įgyvendinant Galiojo įstatymą? Gerai, ir dabar perduodu žodį sau. Dar pora pastabų, visiškai sutinkant su Angelica, aš ir garbės narė Nibbler aktyviai dalyvaujame kosmoso įstatymo rengime, ir kalbėdamas su Berek prieš jus, ryšys ir kibernetinis saugumas yra glaudžiai susiję. Kaip dar labiau sustiprinti šį ryšį? Juk rizika šiam Europai, kalbant apie architektūras, yra ta, kad bus labai daug agentūrų, labai daug veiklos sričių, o kai kurios problemos šiandien turi būti nagrinėjamos ne tik valstybės narės lygiu, bet ir pačios Europos lygiu, jos vidaus valdymo kontekste. Antra, tai NIS 2 direktyvos peržiūra. Kosmoso įstatymo diskusijos metu mes nusprendėme neįsikišti su specialiuoju įstatymu, norėdami išvengti norminių aktų persidengimo, bet tai, aišku, liečia ir šį klausimą. Taigi, kokios jūsų rekomendacijos šios direktyvos atžvilgiu? Trečias klausimas – jūs pabrėžėte kompetencijų spragą Europoje ir skirtumus tarp šalių: vienose kompetencija labai žema, kitose gerokai labiau suvokiama grėsmės pavojingumas. Taigi, kokie įrankiai, siekiant glaudesnio ryšio šioje kibernetinio saugumo srityje, tarp valstybės narių ir Europos institucijų, ir kaip kurti vienodas kompetencijas? Juk tai vienas iš būdų, kaip tampama europiečiais, ir tai vyksta per mokymą. Dabar perduodu žodį jums, ponia Pirmininke, ačiū. Taigi, pradėsiu, ponia Pirmininke. Prisimenu garbės narę Nibbler ir klausimą, kuris, manau, yra labai aktualus: ko galime pasimokyti iš šių, tarkime, taikinių incidentų bangos, kalbant apie šaldytuvus ir jų netinkamą naudojimą? Manau, čia galima išskirti keletą lygmenų, į kuriuos galėtume giliau pasigilinti, ir pradėsiu nuo techninio lygmens: kas iš tiesų įvyko? [11:49:54] Speaker 3 [EN] priežastis, dėl kurios grėsmingieji veikėjai tada galėjo pasinaudoti. Ir čia buvo dvi pusės: pirma, tai yra prieigos duomenų tvarkymas – gamintojas visiems produktams suteikė numatytąjį slaptažodį, – o tai akivaizdžiai pažeidžia „saugumo pagal numatymą“ ir „saugumo pagal projektą“ principus, kuriuos, žinoma, Sąjunga jau sprendė su „Kibernetinio atsparumo aktu“, kuris įsigalios gruodžio 1-ąją, tačiau šie produktai jau yra rinkoje. Antra, buvo panaudota pažeidžiamumo, dėl kurio ir buvo pasinaudota. Taigi šie du dalykai susijungia, ir, žinoma, vėlgi pažeidžiamumo tvarkymas yra labai svarbus, kalbant apie produktų atsparumą, kurie patenka į vidaus rinką. Taigi, „Kibernetinio atsparumo aktas“, sakyčiau, yra 20 metų pavėluotas, bet geriau vėlu nei niekada. Ir šiuo požiūriu mes, kibernetinio saugumo bendruomenė, tikime, kad šis rėmimo mechanizmas ateityje bent jau užtikrins, kad rinkoje cirkuliuos kur kas saugesni ir atsparesni produktai. Žinoma, problema yra paveldėti produktai: kaip užtikrinti, kad gamintojai imtųsi būtinų priemonių, siekdami spręsti paveldėtų produktų, t. y. produktų, kurių nebėra palaikoma, problemas? Viena ranka tai yra tai, ką mes stebėjome, tai yra problema, kaip gamintojas suprojektavo ir palaikė savo produkto saugumą. Antra problema, žinoma, yra operacinė situacija, tai yra, kaip greitai informacija buvo keičiamasi ir dalijama tarp valstybių narių ir atsakingų institucijų, tai yra nacionalinių CERT‘ų ir CERT tinklo. Dabar tarp valstybių narių buvo labai stipri žinių mainų lygis, todėl negaliu sakyti, kad valstybių narės informacijos nesidalijo – jos tai darė. Žinoma, klausimas yra tas, kad kai valstybių narių institucijos dalijasi šia informacija, kaip ji pasiekia atitinkamas subjektus kritiniuose sektoriuose? Kokias priemones jie [11:52:26] Speaker 3 [EN] imtis tvarkos, siekiant padidinti jų atsparumą, ir ar tai daroma tik nacionalinių institucijų atžvilgiu, ar veikia ES plačiajuostės informacijos dalijimosi tinklai skirtinguose sektoriuose, kuriais jie gali pasinaudoti? Ir čia mes pastebėjome spragų. Taigi, tikrai kalbant apie bendrą situacinį sąmoningumą, tai sritis, kurioje galėtų būti daroma pastangų, siekiant užtikrinti, kad informacija būtų keičiamasi greičiau ne tik nacionaliniais kanalais, bet ir ES lygiu, skirtinguose sektoriuose. Šiuo konkrečiu atveju tai buvo svarbu, nes jis parodė, kaip vienas vienintelis produktas, kuris buvo naudojamas, žinoma, supermarketų ir maisto paskirstymo versle, bet šis produktas buvo naudojamas ir ligoninėse bei medicinos paslaugų teikėjų. Taigi tai skirtingi sektoriai, todėl tarpsektorinis informacijos keitimasis yra kritiškai svarbus veiksnys, kurį, manau, turėtume ištirti, siekiant užtikrinti greitesnį ir veiksmingesnį tokių atvejų aptikimą. Turiu omenyje, kad Komisija savo mandato peržiūros metu pasiūlė bet kokį mechanizmą, ypač dėl išpirkos programų atakų – nors šiuo atveju tai nebuvo išpirkos programa, bet galėjome įsivaizduoti, kad panašiais metodais galėjo pasinaudoti susijusios su išpirkos programomis grėsmės. Tai ankstyvojo įspėjimo mechanizmas, kuriuo ENISA galėtų potencialiai paskleisti kritiniams paslaugų teikėjams ir bendruomenei tokią gyvybiškai svarbią informaciją, kaip apsiginti. Ir vėlgi bendradarbiaujant bei koordinuojant su nacionalinėmis institucijomis. Taigi, manau, tokie mechanizmai, kuriuos pasiūlė Komisija, būtų esminiai, siekiant užkirsti kelią ir apsaugoti Europą nuo tokių krizių pasikartojimo ateityje. Žinoma, klausimas apie dirbtinį intelektą yra labai aktualus. Viena iš priežasčių, kodėl Komisija įgyvendina, žinoma, dirbtinio intelekto veiksmų planą, yra jo svarba. [11:54:42] Speaker 1 [EN] Pabrėžkite tris sritis ypač. Pirma, naudojimas — žinoma, taip pat ir susijusiais kitais klausimas Garbausio Nario – kas ten yra problema, problema, žinoma, ta, kad naudojantis dirbtinio intelekto galimybėmis, grėsmės veikėjai labai lengvai ir greitai sugeba rasti spragas, silpnybes mūsų sistemose, jie gali lengvai ir greitai šias silpnybes panaudoti ir taip gauti pranašumą. Atžvilgiu gynėjų, jiems nebus taip lengva paprastai įdiegti dirbtinio intelekto agentus, norint ginti savo tinklus, nes jiems taip pat reikia užtikrinti paslaugos, kurią teikia, saugumą ir atsparumą. Taigi, tiesiog greitai įdiegti „patching“ arba panašiai – tai neišspręs problemos, o galbūt netgi sukurs didesnę problemą. Taigi gynėjas šioje konkrečioje kovoje visada yra pranašesnis. O dirbtinis intelektas, ilgalaikėje perspektyvoje, mūsų nuomone, gali tapti ir galimybe, ir gynėjui, nes dirbtinis intelektas gali padėti gamintojams, pavyzdžiui, tikrinti ir patvirtinti, kad jų produktai neturi spragų, prieš juos paleidžiant į rinką. Tačiau trumpalaikėje perspektyvoje tai aiškiai veikia puolimo srityje. Taigi, kur slypi kritiškumas: pirmiausia, mums reikia panaudoti šias galimybes, norint apsaugoti bendruosius viešuosius interesus skaitmeninėje ekosistemoje, o tai yra atvirojo kodo programinė įranga. Yra milijonai atvirojo kodo bibliotekų; visi gamintojai ir paslaugų teikėjai jas naudoja. Tačiau ne visos jų prižiūrimos. Taigi, tai kritiškosios bibliotekos – tai bibliotekos, kurios naudojamos, bet neprižiūrimos. Mums reikia stengtis jas apsaugoti. Komisija šioje srityje jau įgyvendina konkrečią veiksmų planą. Mes jį vykdome ir koordinuojame su valstybėmis narėmis, siekdami apsaugoti kritiškuosius atvirojo kodo išteklius per turimą laiko langą. Tačiau negalime apsaugoti visko. Tam reikia pinigų, žmonių, o šių mums visiems trūksta. [11:57:07] Speaker 1 [EN] Taigi, aišku, ten reikės priimti sunkų sprendimą. Bet mes stengiamės padaryti viską, kad Europos viešojo administravimo paslaugų teikėjai būtų geriau pasirengę šiam išbandymui. Antra, žinoma, tai gebėjimai. Ir vėlgi, remdamasis AI veiksmų planu, sakau, kad Komisija numatė, jog kartu su Jungtiniu tyrimų centru reikia įsteigti bandomąjį laboratoriją Europos subjektams ir įmonėms bei kritiniams paslaugų teikėjams, kad ateityje jie galėtų panaudoti šiuos gebėjimus ir testuoti savo produktus, paslaugas bei užtikrinti, kad jiems reikiama prieiga prie šių gebėjimų būtų prieinama, kai to prireiks. O be to, žinoma, yra klausimų, kurie yra už šio plano ribų, – tai labiau susiję su pramonės politika ir Europos gebėjimu sukurti ekosistemą, kurioje ateityje Europos kūrėjai galėtų įsitraukti ir teikti tokius gebėjimus. Taigi, tikiuosi, kad atsakiau ne tik ponią Niebler klausimą, bet ir garbųjį džentelmeną, kuris jau išėjo. Dabar, kai kalbame apie prezidento pateiktus klausimus, labai gerai. Turime laiko, tad pasinaudosiu šia proga ir šiek tiek praplėsiu. Pirma, kibernetinio saugumo komitete, tai tiesa, kad turime daug platformų, tinklų, bendruomenių. Kibernetinis saugumas nėra paprastas ar, sakykime, tiesus kelias. Jis toks dėl to, kad apima labai daug skirtingų sektorių – gamintojus, mokslininkų bendruomenę, švietėjus ir kt. Mums reikia, kad skirtingos bendruomenės žaistų tą pačią žaidimo taisykles, tai yra kibernetinio saugumo žaidimo, mūsų požiūriu. Taigi, tam reikia daug koordinavimo ir bendradarbiavimo pastangų. Reikia ir kibernetinio saugumo kultūros kūrimo požiūrio į visas šias sritis. Aš ne didelis vienybės šalininkas, nes nemanau, kad tai yra atsakymas. Bet tikiu, kad bendravimas ir bendros vizijos bei strategijos ieškojimas tikrai padeda. Ir čia Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija, žinoma, labai praverčia. [11:59:26] Speaker 1 [EN] Dėl NIS2 ir jos peržiūros nenoriu per daug komentuoti. Galiu atskleisti tik vieną dalyką: mano rinkėjai, kurie yra nacionalinės kibernetinio saugumo institucijos, po to, kai direktyva buvo priimta, atėjo pas mane ir daugiausia skundėsi, kodėl direktyva nėra reglamentas. Man tai pasirodė gana įdomu. Tačiau manau, kad yra noras rasti būdų, kaip veiksmingiau, vientisiau ir nuosekliau įgyvendinti ES kibernetinio saugumo sistemą. Dabar, ar reikia specialios kibernetinio saugumo įstatymų leidybos, papildančios horizontalųjį lygmenį? Aš tuo abejoju. Ir pateiksiu tik keletą pavyzdžių. Ar yra skirtumo tarp incidento, įvykusio energetikos sektoriuje, ir, pavyzdžiui, ligoninės, kai kalbama apie kibernetinį saugumą? Incidentas turėtų būti pranešamas panašiu būdu. Pažeidžiamumą reikėtų tvarkyti panašiai. Žinoma, atsižvelgiant į skirtingą sektorių kontekstą. Taigi kibernetinio saugumo principai nesikeičia nuo sektoriaus prie sektoriaus. Taikymas gali skirtis, tačiau principai lieka tie patys. Todėl, kibernetinio saugumo požiūriu, mes palaikytume horizontalųjį kibernetinio saugumo požiūrį, supaprastintą ir vienodą požiūrį į tai, kaip įgyvendinti pagrindinius kibernetinio saugumo principus, ar tai būtų incidento pranešimas, ar pažeidžiamumo valdymas. Ir Komisija iš tiesų yra pasirinkusi tą patį požiūrį su vieno įėjimo taško pasiūlymu, pavyzdžiui, skaitmeniniame omnibus pakete. Galiausiai, įgūdžiai. Kokių įrankių galime pasiūlyti? Jei žinočiau atsakymą į šį klausimą, turbūt nesėdėčiau šioje suoloje. Įkurtųčiau startuolį ir panaudočiau šį žinojimą. Iki šiol matome, kad tai reikalauja pastangų įvairiais lygmenimis. Taigi vienas iš įrankių, kuriuos turime taikyti, yra koordinavimas ir supratimas, kur einame, kad skirtingi lygmenys ir skirtingos institucijos galėtų priimti tinkamus sprendimus pagal tą patį rėminį arba bendrą viziją. [12:01:50] Speaker 1 [EN] Tai, ką iki šiol matėme, yra tai, kad vis daugiau kritinių subjektų kritiniuose sektoriuose, vietoj to, kad samdytų kibernetinio saugumo specialistus, bendradarbiauja su valdomų kibernetinio saugumo paslaugų teikėjais, kad šie jiems suteiktų kibernetinio saugumo paslaugas. Tačiau šie valdomų kibernetinio saugumo paslaugų teikėjai taip pat turi reikalingi kvalifikuotus kibernetinio saugumo specialistus, kad galėtų teikti šias paslaugas. Taigi reikia daugiau harmonizacijos, galbūt ir konsolidacijos, kad rinkose būtų panašus pasitikėjimo lygis, kad galėtume pasitikėti įvairiais kibernetinio saugumo paslaugų teikėjais. Galime pasitikėti ir įvairiomis kompetencijų sertifikavimo ir patvirtinimo sistemomis. Taigi paslaugos geriau judės per sienas, jų teikimas bus geresnis, o pasitikėjimo lygis bus aukštesnis. Nes vėlgi, jokia narė valstybė negali to padaryti viena. Joks sektorius negali to padaryti vienas. Šiam klausimui reikia tarpsektorinės, tarptautinės bendradarbiavimo. O būtent kompetencijų srityje ir vyksta šis bendradarbiavimas. Jeigu nesuprantame, kokio lygio kompetencijomis disponuoja paslaugų teikėjas iš kitos narės valstybės, tada ekonomika dels, įsitraukdama į tokias paslaugas. Taigi sumažės atsparumas. Todėl sakyčiau, kad pasitikėjimo rėmai yra vienas iš įrankių kompetencijų srityje. Galbūt bendros kompetencijų patvirtinimo sistemos, sertifikavimo rėmai padėtų. [12:03:40] Speaker 2 [EN] Ačiū ir už šiuos svarstymus. Tai iš tiesų galėtų atverti naują diskusiją. Kai kurie kiti kolegos norėjo pasisakyti. Taip, prašau. Gonçalves, žodis jums. [12:03:53] Speaker 1 [EN] Ačiū, ponia Pirmininkė, ir visų geriausių linkėjimų. Taip pat ačiū, pone Lapassart, už ANIS atliekamą darbą. Tikiuosi, mums nereikės startupo, kad suprastume, kokius įrankius mums reikės ateityje viešosioms institucijoms. Ir manau, kad šiuo klausimu turime atsižvelgti į tai, kas pastarosiomis savaitėmis vyko Europoje. Tai tema, kurią šiame Parlamente nuolat svarstome. Tačiau šie hibridiniai sutrikimai paveikė įvairias šalis ir įvairias valstybės narės. Prekybos centrai, o manau, dar svarbiau – kraujo bankai tapo išorinės manipuliacijos aukomis, dėl ko buvo patirta didelių atsargų nuostolių. Ir negalime pamiršti daugybės fantominių bombų grasinimų Europos Sąjungos skrydžiuose. Visi šie įvykiai juda pilkojoje zonoje, kurioje jie daro žalą neperžengdami įprasto konflikto slenkstį, ir visi reikalauja rimto mūsų kibernetinio pasirengimo įvertinimo. Tai tema, apie kurią kalbėjome pernai, kaip įmonės prisitaiko prie šių scenarijų. Bet turbūt turėčiau jums tris klausimus. Pirmiausia, atsižvelgiant į specifinius pažeidžiamumus, kokia būtų ANIS prioritetinė rekomendacija Europos Sąjungos atsparumo stiprinimui? Antra, ar manote, ar susiduriame su trūkumų teisės aktuose, ar tai tiesiog technologinio diegimo klausimas? Ir trečia, bet ne mažiau svarbu, kalbant apie aukščiausios grandies ir lyderiaujančius kibernetinio saugumo paslaugas, ar Europa daugiausia priklauso nuo išorinių rangovų, ar mūsų ekosistema pakankamai išvystyta? Ačiū. [12:05:37] Speaker 3 [EN] Ačiū. Taigi, stengiuosi atsakyti į klausimus, kaip jie pasiekia. Galbūt yra įvairių požiūrių, kuriais galima pažvelgti į tą pačią problemą. Jau esu paaiškinęs poniai Niebler, kaip ir jums, agentūros poziciją, kai kalbama apie, žinote, saugumą nuo pat dizaino ir saugumą pagal numatytuosius nustatymus produktams, kurie cirkuliuoja vidaus rinkoje. Klausimas, kurį, manau, Kibernetinio atsparumo aktas pateikia sąžiningai ir tiesiogiai gamintojų atsakomybės srityje šį klausimą išspręsti. Žinoma, yra sričių, kur viešieji organai, tokie kaip ANSSI, gali padėti parengdami konkrečias gaires gamintojams, kaip užtikrinti, kad jų produktai būtų sukuriami ir saugūs. Ką tik paskelbėme praktinį vadovą gamintojams, ypač MSP gamintojams, taip pat produktų inžinieriams, kurie nėra saugumo specialistai, kaip sukurti savo produktus kuo saugiau ir išlaikyti šį saugumą per visą jų gyvavimo ciklą. Taigi, jei taikote šiuos žingsnius — o tai nėra labai sudėtinga — galite užtikrinti savo produktų saugumo pakankamą lygį. Bent jau pakankamą savianuomazės požiūriu, kurį reikalauja Kibernetinio atsparumo aktas. Dabar tai esminis elementas, nes visi priklausome nuo gamintojų, kad jie įgyvendintų „saugumo nuo pat dizaino“ principus, o ne tik sakytų, kad jiems patinka šis principas, bet kad tai darytų praktiškai. Ir tai yra raktas, kuris nulems, ar ateityje vidaus rinka bus labiau patikima ir atsparesnė ar ne. Todėl įdėjome daug pastangų, kad padėtume Europos gamintojams, žinoma, pirmiausia, bet mūsų gairės yra nemokamos visiems ir gali būti taikomos visame pasaulyje. Taip pat esame čia, kad padėtume techninėmis specifikacijomis, nes techninė specifikacija yra savotiškas mini standartas. Bendradarbiaujame ir su standartizavimo institucijomis, kad užtikrintume, jog standartai yra prieinami, ir žinau, kad dabar dedamos didelės pastangos, kad būtų užtikrinta, jog visi reikalingi standartai produktams [12:08:11] Speaker 3 [EN] gamintojai gaus produktus laiku. Kai Kibernetinės atsakomybės reglamentas įsigalios 2027 m. gruodžio 1 d. Taigi yra dalykų, kuriuos galime padaryti, kad jiems padėtume, bet galiausiai atsakomybė tenka gamintojams. Jie ir diegia, prižiūri bei įtraukia produktus į rinką. Ir, žinoma, mums kritiškiausias komponentas – tai programinė įranga, kalbant apie kibernetinį saugumą. Taigi produkte yra skaitmeninis elementas. Jį valdo programinė įranga, o ši turi būti sukurta ir saugiu būdu. Vėlgi, čia svarbi dirbtinio intelekto (DI) dalis, ir jau žinome, kad dauguma programinės įrangos, dauguma šiandien rašomo kodo kuriamas naudojant DI. Taigi kodo kūrėjai naudoja DI galimybes kodo rašymui. Jie panaudoja ir kitų šaltinių komponentus, ir labai svarbu žinoti, kaip saugiai panaudoti DI galimybes, kad būtų rašomas saugus kodas. Tai viena iš sričių, kurioje agentūra gali padėti ir jau parengė gaires. Taigi šiuo metu vykdau reklamos kampaniją, bet tikrai apsilankykite ANISA svetainėje, jei esate kodo rašytojas arba gamintojas. Ko trūksta – ar tai įstatymų arba jų įgyvendinimo? Mano nuomone, kalbant apie įstatymus, atrodo, ir stebime kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje, kad teisinis ir politinis rėmas yra daugiau ar mažiau baigtinis. Nėra didelių spragų. Žinoma, keičiantis ir besivystant ekosistemoms, retkarčiais reikia papildyti atskirus elementus. Tai, ką galime padaryti, yra konsolidacija ir supaprastinimas. Manau, negaliu pakartoti pakankamai, bet tikrai tikiu, kad nėra skirtingų būdų incidentams ar pažeidžiamumams pranešti priklausomai nuo sektorių. Taigi mums nereikia 20, 30 ar 40 skirtingų būdų tam atlikti. Yra paprastas būdas, o šis paprastas būdas turėtų veikti. Ir grįžčiau prie Audito teismo ataskaitos, kuri buvo paskelbta prieš kelias savaites, kurioje teigiama, kad incidentų pranešimo sistema, situacinio sąmoningumo sistema, Europoje įdiegtas variklis turi daug [12:10:38] Speaker 3 [EN] smėlio jame. Taigi negali veikti sklandžiai. O dalis smėlio, žinoma, yra skirtingi dalykų įgyvendinimo būdai, skirtingos sąvokos. Taigi teisės aktų sistemos supaprastinimas yra labai svarbus variklis. Taip pat ir konsolidacija, kad geriau suprastume, kas yra atsakingas, kas turėtų tuo pasirūpinti. Tačiau pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas įgyvendinti tai, ką jau esame įdiegę. Svarbu, kad tai turėtų poveikį praktikoje. Štai čia ir įsikiš ANISA, o aš kaip agentūra džiaugiuosi galėdamas padėti valstybėms narėms įgyvendinti šį rėmą, padėti produktų gamintojams taikyti įstatyminį rėmą, bet taip pat paremti kritinius subjektus ir sektorius, kurie priklauso NS2, kad jie veiksmingai įgyvendintų įstatyminį rėmą. Pabaigoje kažką užsirašiau, bet negaliu rašyti... netgi savo pačios rašto negaliu perskaityti, todėl atsiprašau už tai. [12:11:41] Speaker 2 [EN] Taip, atsiprašau, kibernetinio saugumo paslaugos priekyje ir stipriai, jei manote, kad jau esame sukūrę savo tinklą arba daugiausia pasikliaujame išoriniu rangovu. [12:11:55] Speaker 3 [EN] Taip, tai galima pažiūrėti dviem būdais. Turiu omenyje, tai priklauso ir nuo paslaugų, tačiau ANISA taip pat veikia Europos Komisijos vardu, tvarkydama kibernetinį rezervą. O būdas, kuriuo tvarkome kibernetinės saugos rezervą, iš esmės yra toks, kad bendradarbiaujame su patikimais ir valdomais kibernetinės saugos paslaugų teikėjais, todėl, kai valstybės narės mano, kad joms reikia paramos konkrečių incidentų sprendimui arba kritinių subjektų, kurie, jų nuomone, pagal jų pačių grėsmių ir rizikų vertinimus yra potencialūs taikiniai, atsparumui stiprinti, – kreipiamės į privačius paslaugų teikėjus, kad šie padėtų šioms valstybėms narėms. Dabar visi tie privačiai paslaugų teikėjai, su kuriais bendradarbiaujame, yra Europos valdomi ir kontroliuojami. Taigi, išleidžiame Europos mokesčių mokėtojų pinigus Europos įmonėms, kad padėtume Europos įmonėms. Ir nematėme, kad rinkoje būtų esminių spragų, t. y. kad nebūtų teikiama konkretaus paslaugos su europietiškomis galimybėmis. Remdamasis šiuo pagrindu, galiu pasakyti, kad šioje konkrečioje srityje nematau pastebimos spragos. Žinoma, žinome, kad gali būti ir kitų sričių, kuriose turime užtikrinti, kad Europa turėtų pakankamai pajėgumų, ar tai būtų pakankamai skaičiavimo galios, kad veiksmingai naudotume pažangius dirbtinio intelekto modelius, ar tai būtų pačių modelių kūrimas Europoje. Taigi tai jau kitas paslaugų lygmuo, į kurį ANISA kol kas neįsitraukia labai aktyviai. Tačiau, žinoma, per dirbtinio intelekto veiksmų planą dabar kartu su Jungtiniu tyrimų centru kuriamas testavimo laboratorija, kuri suteiks mums informacijos apie pajėgumus ir kiek Europos rinkai dar reikia tobulėti. [12:13:57] Speaker 1 [EN] Labai ačiū. Už šį įdomų požiūrių mainą, jeigu niekas nebenori pridėti nieko daugiau, mūsų komitetas baigė darbą šį rytą, ir susitikime po pietų. Labai ačiū. [12:14:16] Speaker 2 [EN] Ačiū.