Brussels Live · Komiteto posėdis IMCO 2026-11-09 Automatiškai transkribuota ir išversta iš originalaus garso. Galimos klaidos. Mašininis vertimas. Autentiškas yra originalas. Nepriklausoma paslauga, nesusijusi su Europos Parlamentu ar Europos Komisija. Šaltinis: © Europos Sąjunga. AI-generated: Transcripts, translations and summaries on this site are generated automatically by AI: speech recognition (Soniox), machine translation and summaries (Mistral AI). Not edited by humans before publication. EU AI Act, Article 50. [15:05:22] Speaker 2 [EN] Labas, labas visiems. Labas popietis. Pradedame, nes jau praėjo penki minutės. Bet man, nesu labai pavargęs, kalbėsiu rumuniškai. Prašau, klausykite, a. [15:05:43] Speaker 2 [RO] Ar gavote dienotvarkę? Neskaitinėsiu vėl. Jeigu pritariate, galime pereiti tiesiog prie dienotvarkės. Be to, nariašams buvo pranešta apie vertimo paslaugą, kuria naudojamės, ir ačiū vertėjams. Turime vertimą į daug kalbų. Norėčiau, kad mane išklausytumėte. Jeigu tai jums lengva jūsų gimtąja kalba. Primenu, kad mūsų posėdis transliuojamas internetu. Jis prieinamas ir planšetėje, ir nešiojamajame kompiuteryje. Balsavimo sistema bus prieinama rytoj. Šiandien nebalsuosime, tačiau balsavimas bus galimas tik posėdžių salėje. Todėl jums reikės savo balsavimo kortelių. Galėčiau Jums pranešti, kad jau pačioje pradžioje turime keletą terminų pataisoms, būtent lapkričio 11-oji yra terminas CIPSACT ataskaitai. Ar ponas Paulius Sodagaras galėtų maloniai pasidalyti savo nuomone? [15:06:59] Speaker 2 [EN] Aš nežinau, ar tai teisinga. [15:07:00] Speaker 2 [RO] ar tai patinka, ar ne, o lapkričio 12 d. turime terminą multimodalinio užsakymo ir keleivių apsaugos ataskaitai dėl vieno bilieto geležinkelių transporte; nuomonės ataskaitos pranešėjas yra p. Cosma, p. Cosma Zlotovski iš ECR grupės. Mes turime pirmąją dienotvarkės punktą. Su mumis yra Digital Markets Act įgyvendinimo darbo grupės pirmininkas, ponas Andreas Schwab. Žinoma, šiandien, pirmajam dienotvarkės punktui, prašėme grupės pirmininko pristatyti pranešimą apie šių metų lapkričio 4 dienos susitikimą, ne ilgiau kaip penkias minutes. [15:07:59] Speaker 1 [EN] Andreas, prašau tavęs. [15:08:01] Barry Andrews (Renew) [DE] Taip, labai ačiū, ponia Pirmininkė. Aš irgi pavargęs, todėl kalbu vokiškai. Bet šiuo klausimu, žinoma, mielai pateiksiu anglų kalba ir pagrindinius punktus. Jeigu teisingai supratau, ponia Pirmininkė, turiu penkias minutes, o kadangi šiuo metu esu vienintelis čia esantis narys, leidžiu sau atkreipti dėmesį į tai. Žinoma, labai džiaugiuosi, kad jūs, ponia Pirmininkė, šią posėdį vedate. Tačiau ir paskutiniame susitikime skaitmeninių rinkų įstatymo darbo grupėje, DMA darbo grupėje, dalyvių skaičius buvo gana mažas, nepaisant labai įdomaus pokalbio. Ir todėl turime kartu pagalvoti, žinoma, tada ir su Pirmininku bei koordinatoriais, kaip galime tęsti savo darbą darbo grupėse. [15:08:58] Barry Andrews (Renew) [EN] Vis dėlto, labai džiaugiuosi galėdamas pranešti apie susitikimą, kurį turėjome praėjusią savaitę. Paskutinis DMA darbo grupės posėdis įvyko praėjusį trečiadienį. Jis buvo skirtas ES ir JAV požiūrių į konkurenciją skaitmeninėse rinkose palyginimui. Panašia kryptimi, tačiau skirtingomis priemonėmis ir įrankiais, ypač akcentuojant įgyvendinimą ir priemones. Abi šalys, tai yra Jungtinės Valstijos ir ES, nes Europos Komisija taip pat dalyvavo, kaip ir Jungtinių Valstijų valstijų prokurorų atstovai, abi šalys turi bendrą tikslą, būtent, kad rinkos turi išlikti konkuruojančiomis ir naudotojai turi turėti tikrą pasirinkimą. Žinome, kad įrankiai skirtingi. Europos Sąjunga derina ex ante reguliavimą per DMA su tradiciniu konkurencijos teisės įgyvendinimo požiūriu. JAV daugiausia remiasi atvejo analizės principu, taikydamos teismines bylas dėl antitrestinio įstatymo, kurias vis dažniau inicijuoja teismai ir valstijų institucijos. Valstijų institucijos, nes jos taip pat turi daug galimybių inicijuoti bylas, o tai praeityje buvo daroma ir federaliniu lygiu, tačiau dabar, kai federaliniu lygiu yra tam tikras Trampo „sąsmauka“, atrodo, kad ten mažiau veiklos. Taigi, leiskite man šiek tiek įsigilinti į smulkmenas. Rezultatai taip pat skiriasi. Europoje DMA buvo paskelbtas, o Komisija jau pradėjo juos naudoti. Liepos mėnesį Komisija pripažino, kad „Google“ neatitinka reikalavimų dviem atvejais. „Google Search“ teikė pirmenybę savo pačios paslaugoms, o ne konkurentų, dėl ko teko sumokėti 460 milijonų eurų baudą. „Google Playbook“ kūrėjai nukreipia naudotojus prie geresnių pasiūlymų, dėl ko jiems teko papildomai sumokėti 400,30 mln. eurų. Tai sudaro 809 mln. eurų vienu kartu ir yra trečia DMA bauda po „Apple“ ir „Meta“. Ir žinia, kurią tai rodė, atrodė aiški, o Komisija tai taip pat gynė darbo grupėje. DMA taisyklės atvirų rinkų, įskaitant ir skaitmenines, nėra vien tik dekoracija ar puošmena. Jungtinėse Valstijose, priešingai, pinigai keičia savininkus per taikos susitarimus. Derėtasi valstijos generalinio prokuroro, 700 milijonų dolerių už kainas ir privatumą „Google Play“, ir [15:11:21] Barry Andrews (Renew) [EN] privatumas, 1,3 milijardo dolerių vienu atveju ir 391 milijonai kitu. Taigi matote, kad kitame Atlanto pusėje pinigų suma yra dar didesnė, o JAV prezidentas dėl to nieko nesako. Galbūt ir Europos Komisija galėtų būti drąsesnė. Tuo metu JAV didžiosios federalinės bylos apie paiešką ir edtech tebėra nagrinėjamos teismuose. Teisėsaugos ir apeliacijos tebėra laukiami. Todėl galutinis sprendimas dar nepriimtas. Šiuo klausimu mums buvo malonu susitikti su dviem valstijų generalinių prokurorų atstovais iš Konkurencijos generalinio direktorato ir Ryšių su visuomene generalinio direktorato, taip pat ir su „Google“, norėdami šiek tiek atvirai pasikalbėti apie įmonę, kuri buvo aptarta tiek Europos Komisijos, tiek Tenesio ir Kolorado generalinių prokurorų pristatymuose. O tai, ką galiu jums pasakyti, Panele Pirmininke, tai, kad įgyvendinimas nevyksta izoliuotai. JAV procedūrų ir mūsų pačių pamokos turėtų nulemti, kaip taikome DMA ir, jei reikia, jį tobulinti. Ir norėčiau jums pasidalinti nuomone, kad mūsų amerikiečių valstijų prokurorai taip pat buvo labai aiškūs: jie pripažįsta DMA pagrindines logikas, jie pripažįsta Komisijos skiriamas baudas ir nesutinka, kad tai būtų bet kokia prekybos priemonė. Jie, kaip ir mes, rūpinasi rinkų atvirumu, konkurencijos sąžiningumu, todėl darbo grupė ir toliau stebės šiuos įvykius. Ir tikime, kad šiuo atveju turime labai stiprų bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau labiau su valstijų prokurorais nei su federaliniu lygiu. Tačiau kaip visada politikoje, dalykai gali greitai pasikeisti. Greitai ar vėliau. Todėl esu labai dėkingas, kad Sekretoriatas, Pane Pirmininke, visada puikiai paruošia šiuos susitikimus, atsižvelgdamas į dalyvaujančių kolegų pasiūlymus. Yra daug žmonių, kurie skundžiasi. Yra daug įmonių, kurios norėtų parodyti, kad Komisija kartais eina per toli. Mes čia esame, kad pareikalautume atsakomybės iš Europos Komisijos ir užtikrintume, kad DMA būtų tinkamai įgyvendinamas. [15:13:33] Barry Andrews (Renew) [EN] Be toliau. Ir manau, kad turėtume tęsti. Labai ačiū. Tiems, kurie man padėjo, tiems, kurie dalyvavo, ir jums, ponia Pirmininke, kad suteikėte man progą tai pranešti. [15:13:46] Speaker 2 [RO] Ačiū, Andreas. Taip, aš taip pat manau, kad šis darbo grupės yra svarbus ir kad jame turėtų dalyvauti bei prisidėti daugiau žmonių. Būtinas išvadas. Ir, žinoma, jas pasidalinti su Europos Komisija, kad galėtume pamatyti, kaip galime pagerinti reikalus. Tai buvo ir darbo grupės steigimo tikslas. [15:14:07] Speaker 2 [EN] Ačiū. Ačiū, Sean. [15:14:10] Speaker 2 [RO] Manau, kad šiandienos dienotvarkės kitas punktas yra labai svarbus, ir tikiuosi, kad jis bus stebimas ir internetu: mažosios ir vidutinės įmonės bei ES mažųjų įmonių testas praktikoje – veiksmingumas ir trūkumai. Turime studiją ir norėčiau padėkoti už nuomonių mainus ir studijos pristatymą. Tiems, kurie prisiėmė atsakomybę ir atvyko šiandien kalbėti čia prieš poną Timotei Iong, mokslinis bendradarbis, yra mokslininkas, dirbantis kartu su Empirinės teisės mokslo centru Leveno universitete. Komitetą taip pat atstovauja Digi Grow. Norėčiau pradėti 10 minučių trukmės pranešimu apie studiją. Po to komitetas turės penkias minutes savo nuomonėms pareikšti, o paskui, žinoma, kolegos, jeigu norės, galės pasidalinti savo nuomonėmis. Taigi norėčiau padėkoti tyrėjui ir jam suteikti žodį dešimčiai minučių. [15:15:25] Speaker 1 [EN] Ačiū, pone Pirmininke. [15:15:27] Speaker 3 [EN] Gerbiami nariai, mano vardas Timothy Iong, ekonomikos mokslų daktaras, SEPS mokslinis bendradarbis. Šiandien atstovauju savo kolegoms ir pristatau šį tyrimą apie mažas ir vidutines įmones bei ES mažų ir vidutinių įmonių testą. [15:15:42] Speaker 1 [EN] Iš tikrųjų, efektyvumas ir trūkumai. Toliau. [15:15:49] Speaker 3 [EN] Kai kurių faktų. MMS sudaro daugiau nei 99 proc. visų įmonių skaičius ES. Todėl galima teigti, kad dauguma įstatymai dažnai paveiks mažas ir vidutines įmones (MMP). Iš tiesų, ES teisėkūros sistemoje MMP buvo labai svarbios. Norint paminėti tik kelis pavyzdžius, 2008 metų Komisijos komunikatas „Think Small First“ yra vienas iš vadovaujamųjų dokumentų. Geriausio reguliavimo sistemos rėmuose yra KMĮ filtras, KMĮ testas ir KMĮ patikra. MMP filtras yra ankstyvas etapas, skirtas nustatyti, ar teisės aktų projektas yra aktualus. SMĮ. SMĮ testas yra pasiūlymo poveikio SMĮ analitinis įvertinimas. O SMĮ patikra yra šablonas SMĮ testo pateikimui. Be to, yra specialiųjų PMI atstovų tinklas, į kurį įeina nacionaliniai atstovai ir kai kurios verslo asociacijos, kurie, esant reikalui, bus konsultuojami, ypač dėl to, ar pasiūlymas yra svarbus PMI atžvilgiu. Tačiau yra balsų, teigiančių, kad smulkiosios ir vidutinės įmonės patiria didelį naštą, kylančią ES teisės aktų. Taigi, šio tyrimo pagrindinis politikos tyrimo klausimas yra, ar geresnio reguliavimo sistema tinkamai atliko savo darbą, subalansuodama gerą politiką ir reglamentavimo naštą mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Prašau, kitą skaidrę. Šio tyrimo tikslai. Surinkome įtakos vertinimus, kurie buvo paskelbti tarp 2020 ir 2025 metus ir tyrėme, kaip jie įvertino PMI poveikį, ypač kai turėjo atskirą sesiją ar priedą PMI testui. Ypač norėtume pamatyti, ar 2021 m. lapkričio mėn. paskelbtas geresnės reguliavimo įrankių rinkinys padarė kokį nors skirtumą. Be to, turime šešis atvejų studijas. Jie leidžia mums giliau panirti į detales. Išmokite gerų ir ne tokių gerų praktikų bei pasitarkite su šešiais apklaustaisiais jų požiūrių ir idėjų klausimu. Galiausiai apibendriname išvadas į dešimt rekomendacijų idėjų. Toliau. Kitą skaidrę, prašau. Metodologija. Išanalizavome 224 poveikio vertinimus ir nustatėme 172 verslo arba smulkaus ir vidutinio verslo (SMV) poveikio vertinimus. Tada suprojektavome duomenų rinkimo šabloną ir tyrėjų komanda perskaitė 172 poveikio vertinimus. Be to, naudojome mašinas, kad skaitytume šiuos dokumentus. [15:18:55] Speaker 3 [EN] pateikė keletą statistikos duomenų. Pasirinkome šešis atvejus, apimančius įvairias politikos sritis, nuo dirbtinio intelekto iki vėluojamų mokėjimų reguliavimo. Be to, turime atvejo tyrimo šabloną, kuris užtikrina, kad visi atvejai būtų palyginami. Be to, atlikome šešis interviu. Šie interviu apėmė verslo asociacijas ir nacionalinius atstovus, susijusius su ESN pasiuntiniais. Prašome, kitas skaidrė. Taigi, pirmiausia, leiskite man parodyti jums 224 poveikio vertinimų paskirstymą. Kaip jau anksčiau minėta, yra 172 verslo įtakos vertinimai. Iš tų 172 poveikio vertinimų 55 buvo paskelbti iki 2022 metų. Tai, ką vadinate prieš 2021 metų imtimi. Nes 2021 metų „Geriau reguliuoti“ įrankių rinkinio leidimas buvo paskelbtas 2021 metų lapkritį. Taigi galime būti gana tikri, kad šie 55 poveikio vertinimai nebuvo veikiami 2021 metų geresnės reguliavimo įrankių rinkinio. Tada atskiriame 95 poveikos vertinimų, paskelbtų nuo 2022 m. rugsėjo iki 2025 m. gruodžio. Vadinsime juos po-2021 m. imties. Kadangi esame visiškai tikri, kad šie buvo rengiami taikant 2021 m. geresnio reguliavimo priemonių rinkinį. Tarp jų turime 22 poveikos vertinimus, kuriuos vadinsime mišriąja arba pereinamąja imtimi. Prašau, kitas skaidrė. Pirmoji statistika, kaip dažnai smulkiosios ir vidutinės įmonės (PMI) yra minimos šiuose poveikio vertinimuose. Šiame paveikslėlyje matome, kad tendencija yra didėjanti, tai reiškia, kad vidutiniškai PMI dažniau minimos poveikio vertinimuose: 46 kartus prieš 2021 m. palyginti su 106 kartais po 2021 m. vienam poveikio vertinimui. Prašau, kitą skaidrę. Kur, vadinasi, PMI minimos poveikio vertinimuose? Padalijame įtakos vertinimą į 10 lygių dalių. Ir matome vidutiniškai, kiek kartų mažosios ir vidutinės įmonės (MMI) yra minimos skirtingose įtakos vertinimo dalyse. Mėlyna linija atspindi prieš 2021 m. rezultatus, o žalia – 2021 m. ir vėlesnius rezultatus. Matome, kad visur 2021 m. ir vėlesnių metų vidurkis yra aukštesnis nei prieš 2021 m. Be to, pirmasis post-2021 metų rezultatų piką, kuris yra tarp 20 ir 30 procentų, atsiranda anksčiau nei pre-2021 metų rezultatai. Tai reiškia, kad vidutiniškai įmonės atsiranda anksčiau įtakos vertinime. [15:22:20] Speaker 3 [EN] 2021 m. po paskutinių rezultatų šuolis aiškiai yra PME testo, pateikto kaip priedo, pristatymo pasekmė. Taigi darome išvadą, kad 2021 m. „geresnės reguliavimo priemonėmis“ rinkinys iš tiesų paveikė, kaip Komisija rengia savo poveikio vertinimus. PME ir Komisija vis labiau suvokia PME suinteresuotųjų aspektus. Dabar parodysiu kai kuriuos kitus rezultatus, kurie, galbūt, nėra tokie teigiami kaip šie. Kitas skaidrė. Kitas skaidrė, prašau. Nustatėme, kad mažiau minimos smulkios ir vidutinės įmonės (PMI) skyriuje, paaiškinančiame, kodėl reikia veikti. Tai rodo, kad Komisija gali nepajungti poreikio veikti su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MMI). Be to, MMI retai minimos stebėsenos ir įvertinimo skyriuje. Tuo tarpu matome, kad kiekybinis įvertinimas auga. Tačiau dažnai sąnaudų įvertinimas neatskiria MMI nuo didesnių įmonių. SMĮ indėlis į viešuosius konsultacijas buvo ribotas, tačiau verslo asociacijos paprastai atsakydavo. Bet mums nepavyko nustatyti, ar tie atsakymai buvo įtakingi. Taigi, dar keli naudingi rezultatai. SMĮ ir inovacijomis dažnai kalbama, 95 kartus iš 172. Yra dar daugiau nei mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumas. Tačiau mažiau diskutuojama apie rinkos patekimą ir mažųjų bei vidutinių įmonių stebėsenos priemones. Taigi, prašau, kitas skaidrė. Mes turime šešis atvejų studijas, bet į detales neįsileisiu. Pasirinkau tik kai kuriuos, tai yra kai kuriuos pristatymo rezultatus. Sąnaudos, kiekio nustatymas dažnai neatitinka naudos aptarimo. Tai reiškia, kad įvertinimas negali pasakyti, ar įstatymų leidyba pateisina sąnaudas. Kai kuriuose pasiūlymuose, pavyzdžiui, Bendrosios produktų saugos reglamente, kiti principai yra svarbesni nei ekonominiai klausimai. Todėl mažųjų ir vidutinių įmonių (MVI) atžvilgiu erdvė yra gana ribota. Bendresnė pastaba ta, kad vertinimas neatskiria įmonių ekonominių vaidmenų, todėl PME poveikis, aptariamas poveikio vertinimuose, yra per daug bendras, kad būtų taikomas realioms įmonėms. Kitais atvejais PME poveikis išlieka kokybinis ir neturėjo didesnės įtakos politikos pasirinkimo variantų formavimui. Galiausiai vėluojamų mokėjimų reglamento atveju, nors poveikis [15:25:24] Speaker 3 [EN] įvertinimo ataskaita iš esmės teigiama, suinteresuotosios šalys, verslo asociacijos iš tiesų reikalauja pasiūlymo atšaukimo. Taigi skatinu jus perskaityti atvejus, jeigu jus domina vienas iš sąraše esančių atvejų. Prašau, kitas skaidrės. Dabar apibendrinsiu kai kuriuos rezultatus, prieš pateikdamas kai kurias rekomendacijas. Pirmiausia susidarė įspūdis, kad PMI testas buvo formalus reikalas, mažai įtakojantis pasirinktosios parinkties pasirinkimą. Antra, kartais pastebėjome, kad PME testas ir konkurencingumo patikra persidengia, ir galėtų būti geresnis būdas juos integruoti ar atskirti. Trečia, PME padėtis nėra gerai suprasta, o jų vaidmuo rinkose nėra pakankamai diferencijuotas. Keturi, analitinė parama PME analizėms dažnai yra silpna, be jokių įrodymų. Tai sukuria įspūdį, kad PME analizė skirta Komisijos sprendimams pateisinti. Penki – tai dėl suinteresuotųjų konsultacijų. Paprastai konsultuojamų mažųjų ir vidutinių įmonių skaičius yra nedidelis. Prašau, kitas skaidrė. Atsiprašau, kad praleidau šeštąją čia. Suinteresuotųjų subjektų konsultacijos kartais gana nutolusios nuo kitų vertinimų. Ir susirūpinimai nėra susiję su politikos pasirinkimais. Septyni, trūksta stebėsenos ir vertinimo sistemos PME poveikiams. Aštuoni, RSB dirba, bet trūksta stipresnio mandato, kad pagerinti poveikio vertinimų kokybę. Devyni, nustatėme, kad PMI klausimai dažnai prarandami derybų tarp kolegislatorių metu. Dešimt, neradome pavyzdžių, kuriuose poveikio vertinimas atsižvelgtų į ES teisės aktų kumuliatyviuosius poveikius PMI. Dabar pateiksiu jums keletą rekomendacijų. Pirma, „Pirmiausia mažos įmonės“ principas turėtų būti pilnai įgyvendinamas. Tai reiškia, kad teisės aktus reikia kurti atsižvelgiant į mažas įstaigas. Išlaidos įvertinimas grindžiamas mažų įmonių galimybėmis. Antra, geresnio reguliavimo įrankių dėžė turėtų būti skirta įrankiais, skirtiems mažoms ir vidutinėms įmonėms, neapkraunant analizės dar daugiau įrankiais. Įmonės neturėtų skirtis tik dydžiu, bet ir jų ekonominėmis vaidmenimis. [15:28:19] Speaker 3 [EN] kad analizė galėtų geriau ištirti netiesioginius arba tolesnius poveikius vertės grandinės metu. Siekiant įvertinti poveikį, turėtų būti skaidrus su pateikiamais duomenimis ir analitiniais žingsniais, prieinamais patikrai ir tolimesniems tyrimams. Penktas, kiekvienas viešasis konsultavimas turėtų siekti tinkamo mažųjų ir vidutinių įmonių atstovavimo, be asociacijų atsakymų. Šešios, poveikio vertinimas turėtų parodyti, kaip mažųjų ir vidutinių įmonių konsultacijos arba mažųjų ir vidutinių įmonių testas veikia politinių galimybių ir pasirinkimų formavimą. Septynios, pasiūlyme turėtų būti įtraukti specialūs mažųjų ir vidutinių įmonių stebėsenos ir įvertinimo priemonės. Aštuoni, PMI klausimų ir poveikio institucinis priežiūra turėtų būti stiprinama. RSB turėtų atlikti didesnį vaidmenį ir būti nepriklausomesnis. Devyni, PMI klausimai turėtų būti išlaikomi visos įstatymų leidybos proceso metu. PME testas neturėtų prarasti aktualumo pasiūlymo etape. Jis turėtų būti aktualus ir derybų etape. Dešimt, Komisijai reikėtų reguliariai peržiūrėti kumuliatyvius PME naštas ir teikti daugiau paramos. Tai visa mano pristatymo dalis. Labai ačiū. Ačiū, pone Pirmininke. Su džiaugsmu priimsiu bet kokius komentarų ar klausimų. [15:29:56] Speaker 2 [RO] Labai ačiū. Nors tai truko daugiau nei 10 minučių, manau, kad šis tyrimas yra labai svarbus. Ir tikiuosi, kad galėsime jį turėti visai komisijai. Džiaugiuosi, kad Europos Komisija kalbės po studijos pristatymo, nes asmeniškai labai vertinu Jūsų pateiktus išvadas ir rekomendacijas, ir labai norėčiau sužinoti, ką Komisija pasakys apie šios studijos rezultatus. Ačiū. Taigi Komisijos atstovui bus penkių minučių. Komisija, iš Digi Grău, leiskite man pamatyti vardą nedelsiant. Tai yra, ponia, ponas, ponia, Marie-Hélène Pradin. Pradin. Atsiprašau. [15:30:50] Speaker 1 [FR] Ačiū, Pane Pirmininke. Ačiū Jums ir gerbiami Parlamento nariai. Visų pirma, norėčiau padėkoti už šio tyrimo užsakymą. Manau, kad galime tik pasidžiaugti dėmesiu, skiriamu mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir tuo, kaip jos įtrauktos į poveikio vertinimą. Atsakymus pateiksiu gana bendrai ir norėčiau paminėti keletą punktų bei atkreipti jūsų dėmesį į štai ką. Visų pirma, manau, kad svarbu pabrėžti, jog, šiaip ar taip, mūsų MSP skyrius ir atsakomasis už tai komanda SME testavimo metodologija visai nebuvo įtraukta ar konsultuota rengiant šį tyrimą. Mūsų neklausė, neturėjome galimybės išsakyti savo nuomonės dėl dokumento, o tai šiek tiek apgailėtina, nes jau pačioje pradžioje būtume galėję prisidėti savo ekspertize. Antra, manau, kad atsižvelgiame į šiandien pateiktą pristatymą, galime tik konstatuoti progresą, pasiektą nuo 2021 m., kai buvo įdiegtas 2021 m. Geresnio reguliavimo įrankių rinkinys. Mažosios ir vidutinės įmonės dažniau minimos poveikio vertinimuose, sąnaudų kiekvinimas pagerėjo, nors dar nėra optimalus, o nuo 2022 m. SME filtras taikomas visoms pasiūlymams. Turiu galvoje, skaičiai kalba patys už save: iš 224 paskelbtų poveikio vertinimų, tų, kuriuose įtrauktas SME testas, dalis išaugo nuo 23 % iki 93 % iniciatyvoms, kurios buvo atrinktos filtru, o SME paminėjimai poveikio vertinimo ataskaitose taip pat daugiau nei dvigubai padidėjo. Taigi tai parodo tikrą progresą sisteminiame įvertinant pasiūlymų poveikį mažoms ir vidutinėms įmonėms įstatymų rengimo kontekste. Akivaizdu, kad vis dar lieka neišspręstų sunkumų. Šie sunkumai buvo paminėti tyrime. Siekiant ypač pagerinti šių poveikio vertinimų kokybę, reikia spręsti netiksliais duomenimis trūkumą, ypač tyrinėjant galimybes, kaip [15:33:06] Speaker 1 [FR] tikslinėms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVI), panaudojant proxy kintamuosius kokybinėms savybėms įvertinti ten, kur tiesioginis kiekis neįmanomas, ir, galiausiai, skaidresnei komunikacijai apie duomenų spragas, paaiškinant, kodėl kiekis nebuvo įmanomas. Trečia, tai taip pat apie tai, kad pristatant būtų pabrėžiama labiau nei studijoje, jog MVI yra tik vienas įrankis tarp kitų. Jis apima vieną dimensiją, MVI dimensiją, labai specifiniame įstatymų leidybos ciklo etape. Negalime pamiršti, kad tai prasideda jau anksčiau, pačioje pasiūlymo pradžioje, nes vos tik paskelbiama iniciatyva, vyksta viešasis konsultavimas, atliekamas poveikio vertinimas, rengiamas teisės aktas, vyksta derybos tarp Europos Parlamento ir Tarybos, o paskui – įgyvendinimas. Taigi stengiamės įsikišti į visus šio proceso etapus. Ir štai kodėl jau veikia visa eilė įrankių, kurie buvo pristatyti, ir kurie jau buvo paminėti pristatyme: filtras, testas, MSP patikra, kuri taip pat yra nauja. Ir šiandien džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad norime eiti toliau ir kad 2027 metų sausį turėtų būti prieinamas naujas įrankis. Tai buvo paskelbta strategijoje darniajam rinkai, siekiant tobulinti darnųjį rinką. 2027 metų sausį turėtume paskelbti rinkinį, kurį vadinsime MSP draugiškomis nuostatomis – tai gerosios praktikos, standartiniai straipsniai, kurie bus prieinami pirmiausia mūsų tarnyboms, bet ir įstatymų leidėjams, rengiantys teisės aktus. bus labiau palankios iš pat pradžių mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Tai nuostatos, kurios apims pagrindinius mažųjų ir vidutinių įmonių paramos atnaujinimo reglamento elementus kiekviename etape, taip sakant. Matau, kad gavome grįžtamąjį ryšį, todėl greitai baigsiu. Gerai įsidėmėjome dešimt rekomendacijų. Dauguma jų jau įtrauktos nuo 2025 metų ir nuo studijos. Galėsiu pateikti daugiau detalių, jeigu kiltų klausimų. [15:35:27] Speaker 1 [FR] Galiausiai norėčiau priminti, kad supaprastinimas, kurio dabar siekia Komisija, o tai yra vienas iš jos prioritetų, yra, galima sakyti, šio vaizdo kitas puslapis. Minėsiu 12 omnibus paketus, kuriuos jau pateikė Komisija, o jie atneš daug pagerinimų mažoms ir vidutinėms įmonėms bei sumažins jų administracinį krūvį. Šis dydis vertinamas 22,3 milijardo eurų per metus. Iš jų 7,7 milijardo eurų skirta vien tik mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Ir visi žinote, kad yra šis tikslas sumažinti administracinį naštą mažosioms ir vidutinėms įmonėms 35 % iki šio mandato pabaigos. Taigi, norėdami užbaigti, esame patenkinti studija. Ji rodo jau atliktus, atleiskite, pastangas. Galbūt verta trumpai priminti, kad šis pokytis būtų tikrai realus, visos institucijos turi judėti ta pačia kryptimi. Galbūt geriausias pavyzdys yra reglamentas dėl pakavimo ir pakavimo atliekų. Neseniai, kas galėjo būti palankiau mažosioms ir vidutinėms įmonėms, jeigu tai būtų sukurta taip nuo pat pradžių. Čia sustosiu. Taigi, tikimės, kad bendražygių įstatymų leidėjai perims šį estafetės lazdelę ir pagerins įstatymų nuostatas mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Ačiū. [15:37:06] Speaker 1 [RO] Labai ačiū, o dabar, po pranešimo apie studiją ir komisijos poziciją, jeigu Renew grupės kolega ar kolegė turi nuomonę, norėčiau ir aš pasisakyti. Kviečiu užduoti klausimus arba paprašyti paaiškinimų. Ačiū. [15:37:26] Speaker 1 [NL] Ehm, kalbėsiu olandiškai. Na, ačiū vis dėlto, ir taip, tikrai norėčiau kažką pasakyti SME kontekste, nes, na, pradėjus mano mandatą, kai atėjau į Parlamentą čia, SME ir supaprastinimas SME atžvilgiu buvo mano darbotvarkės prioritetas. Ir Renew viduje mes visiškai perėmėme šūkį „Pirmiausia – mažieji“. Todėl labai svarbu, kad šis pristatymas įvyktų. Taip pat ačiū už atliktą tyrimą. Ir ačiū už Komisijos atsakymą. Ehm, tyrimas, žinoma, rodo, kad dar yra daug ką padaryti. Ehm, bet aš taip pat matau, kad Komisija tikrai nurodo, kad nuo 2021 metų, o ir tyrimo duomenys tai patvirtina, mes esame pastebėję pagerėjimą. Bet, mano nuomone, nepakankamai. Principas „Pirmiausia galvokite mažai“ vis dar nėra pakankamai taikomas, ir tai atsispindi tyrime. Ir tikiu, kad jo svarba ypač glūdi tame, kad verslininkai, ypač smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, čia susiduria su taisyklių kaupimu. Taigi, įvairių taisyklių, kurias čia, šioje salėje, priimame, kaupiamasis poveikis reiškia, kad galiausiai mažasis verslininkas tikrai neturi galimybių peržiūrėti visų tų taisyklių, jų suvokti ir suprasti. Tai ką dar galime padaryti su šiuo taisyklių kaupimu? Matau, kad komisija jau dirba su omnibus įstatymų projektais, žinote. Tai, ką vadinate supaprastinimo debatais. Tai labai svarbu. Bet, manau, galime žengti ir toliau šiuo klausimu. Visais kitais atvejais, žinoma, svarbu, kaip ir rekomenduojama, anksčiau įtraukti įmones. Ir gaila, kad tyrimas nurodo, jog tai dar nėra daroma pakankamai. Dėl pasekmių, hm, PMA kaštų ir, žinoma, ir to, kaip, hm, PMA įtraukiamos į reglamentus. Ir šiuo požiūriu, hm, svarbu, kad įtrauktume PMA anksčiau, hm, kad, kaip buvo paminėta Pakavimo reglamento pavyzdys, vėliau vėl netektų grįžti prie šios temos. [15:39:48] Speaker 1 [NL] atgal. E, nes, nes tai yra dvigubai daugiau darbo. Taigi, nenaudojant visų laiką ir pirmiausia neįtraukiant smulkiojo ir vidutinio verslo į krizę bei į tą stresą, kuris dabar verda Briuselyje. O tai nėra būtina. E, nes manau, kad labai svarbu tai atsižvelgti nuo pat pradžios. Taigi norėčiau sužinoti, kaip galėtume geriau įtraukti smulkųjį ir vidutinį verslą jau nuo pačios pradžios. Ačiū, pone Pirmininke. Gerai, ačiū, komisare. [15:40:21] Speaker 1 [RO] ir iškiliasis mokslininkas gali atsakyti į šį klausimą, nes, kiek supratau iš savo kolegos, atrodo, kad smulkiosios ir vidutinės įmonės nėra patenkintos tuo, ką čia kartu darome, kad palengvintume jų gyvenimą. Kas norėtų atidaryti diskusiją ar? Manau, kad tyrimai, studijos, jeigu galite ką nors pasakyti apie kilusį klausimą. Kaip galėtume paspartinti ir galiausiai pasiekti geresnį rezultatą dėl supaprastinimo ir reguliavimo, kurie turi įtakos mažoms ir vidutinėms įmonėms? [15:41:06] Speaker 1 [EN] Taigi, mano nuomone arba remiantis studijos išvadomis, manau, kad principą „Think Small First“ reikia visiškai įgyvendinti taip, kad Komisijai rengiant teisės aktą, pirmiausia būtų vertinami šių mažų subjektų poveikiai. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais arba vertinant poveikį, kurį mes tyrėme, sąnaudų įvertinimas yra gana bendras ir taikomas visoms šalies įmonėms, tačiau iš tikrųjų didžioji dalis naštos tenka mažoms ir vidutinėms įmonėms (PMI), ir paprastai būtent jos neturi finansinių išteklių, kad galėtų susidoroti su šiomis sąnaudomis. Manau, kad reikia keisti, kaip Komisija įvertina poveikį PMI. Reikėtų stengtis visiškai įgyvendinti „Think Small First“ principą, o kartais PMI atrodo tarsi papildoma analizė, beveik priedas prie pagrindinės analizės, kas, mano nuomone, yra visiškai priešingai „Think Small First“ principui. Ačiū. [15:42:27] Speaker 1 [RO] Ačiū. Komisare, atsakymas? [15:42:33] Speaker 1 [FR] Ačiū, ponia Pirmininkė. Galbūt priminsiu ir paminėsiu dvi pagrindines temas. Apie *Think Small First* principą, t. y. idėją, kad įstatymų leidyba būtų taikoma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, manau, esu paaiškinęs savo ankstesnėje kalboje. Iš tiesų stengiamės atsižvelgti į tai visose stadijose. Pirma, yra filtras. Kai tik atsiranda pasiūlymo idėja, tada testas, t. y. mažųjų ir vidutinių įmonių patikra, kuri dabar yra privalomas poveikio vertinimo priedas, siunčiamas ne tik Komisijai, bet ir Tarybai bei Parlamentui. Ir greitu laiku, viliamės, kad bus parengta plėtra, kitaip tariant, mūsų paslaugų teikimas ir standartinis nuostatų rinkinys Kolegijai, kuris atsižvelgs į mažas ir vidutines įmones, kurios iš tiesų viršija poveikio vertinimą ir SMI testą, kuriuos turime poveikio analizėje. Taigi stengiamės, kad šis visapusiškas paketas būtų nuo pat pradžios iki pabaigos skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms. Bet galbūt norėčiau paminėti ir antrąjį klausimą. Aš tai paminėjau savo kalbos pabaigoje anksčiau: pasiūlymą iš tiesų parengia Komisijos tarnybos, jį priima Komisijos kolegija, bet paskui jis keliauja į Tarybą ir Parlamentą. O ten, jeigu leidžiama, dažnai daromi pakeitimai, netgi esminiai pakeitimai. Aš nekalbu, ar jie pagrįsti ar ne, bet dažnai jie nepakankamai įvertinami mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu. Žinome, kad tai yra pripažintas faktas pastaruoju metu, ir manau, kad idėja, kuria siekiama metodo, kuriuo būtų įvertinami šie poveikiai visose trijose institucijose, būtų gera idėja įgyvendinti visiškai veiksmingai. Žinoma, tai institucijų kolegialus darbas – diskutuoti Komisijos pasiūlymus, daryti pakeitimus ir juos priimti, bet mes būtume pasirengę įvertinti ir tai, kokį poveikį šie pakeitimai gali turėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir ne tik prieš patį pasiūlymą. [15:44:47] Speaker 1 [FR] Ačiū. [15:44:50] Speaker 1 [RO] Labai ačiū. Aš taip pat turėsiu du klausimus. Vienas... Tie, kurie atliko tyrimą, kurie atliko studiją. Jūs pasakėte savo pristatyme, kad pirmiausia per mažai konsultuojamasi su smulkiais ir vidutiniais verslais, kai rengiamas naujas teisės aktas. Ir jūs kalbėjote apie vėluojamus mokėjimus. Dabar mano klausimas yra, ir galbūt Komisija atsakys į jį: smulkūs ir vidutiniai verslai visose 27 valstybėse narėse yra labai nepatenkinti dėl veikimo direktyva dėl vėluojamų mokėjimų, kuri galioja nuo 2013 metų ir veikia netinkamai, o mes – aš asmeniškai – prašėme, kad būtų priimtas reglamentas, o ne direktyva, siekiant užtikrinti vienodą taikymą visose 27 narėse valstybėse. Juk jeigu vėluojamas mokėjimas didelės įmonės, poveikis yra mažesnis. Jeigu vėluojamas mokėjimas mažesnės įmonės, poveikis tikrai didesnis. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu ir ar galėtumėte paaiškinti, ką turėjote omenyje, sakydami, kad įmones reikėtų diferencijuoti ne tik pagal apyvartą ir darbuotojų skaičių, bet ir pagal jų poveikį ekonomikai bei sektoriui, kuriame jos veikia? Juk ir aš bandžiau savo šalyje, Rumunijoje, būdama ministre, įvesti apmokestinimą pagal CAEN kodus, nes pelno norma ir galimybė kapitalizuoti skiriasi priklausomai nuo tos srities, kurioje veikiu – statyboje, tekstilėje, baldų gamyboje ir t. t. Nežinau, ką turėjote omenyje, bet galbūt galėtumėte paaiškinti. Ir Komisijai atvirai pasakysiu, kad nepajutau Mažųjų įmonių akto veikimo. Aš nejutau „pagalvokite apie mažesnius pirmiausia“ principo veikimo, o paskui jį taikome, ir aš pats, kaip maža ar vidutinio dydžio įmonė, nežinau, kaip jūs galvojote, o, nežinau, kaip jūs manote, kad tai veikia, nežinau, su kuo konsultuojatės, ar jie yra patenkinti ar ne. Tiesa, kad sakėte, jog patys galime teikti pataisas, bet žinau, kad buvau derybose kaip pranešėjas. Komisija yra asmeniškai ir dažnai priešinasi, kai norime tai padaryti. [15:47:13] Speaker 1 [RO] pokytis, ir jūs žinote, kaip sunku įtikinti Tarybą, kuri taip pat priešinasi, kai mes, Parlamentas, pateikiame pasiūlymą. Bet mano klausimas toks: kai rengėte Pakavimo reglamentą ir Atliekų reglamentą, tiesiogiai klausiu jūsų, ar konsultavotės su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis? Aš pats su jomis dėl šių dviejų dokumentų, šių dviejų reglamentų, esu surengęs daugybę susitikimų, ir labai sunku mažai ir vidutinei įmonei taikyti Pakavimo reglamentą ir Atliekų reglamentą, nes čia nematau, kad būtų kokia nors skirtis tarp didelės įmonės ir mažos įmonės. Jos turi taikyti tuos pačius reglamentus. Ačiū. [15:48:04] Speaker 1 [RO] Todėl prašau atsakymo. [15:48:10] Speaker 2 [EN] Gerai. Taigi, galėčiau pateikti trumpą atsakymą į pirmininkės klausimą. Taigi, taip. Tiriant įsiskolinimų direktyvą ar reglamentą, tai labai įdomus atvejis, nes Komisija teigė, kad bendrai šalių interesų atstovų atsiliepimai yra teigiami. Jie nori, kad būtų vieninga taisyklė visoms ekonomikos šakoms. Taikys tą pačią taisyklę, o vėliau smulkieji ir vidutiniai verslai bus skiriami tik pagal dydį. Tačiau iš tiesų, kai pažvelgiame į įvairius komentarų ir, žinote, šalių interesų atstovų bei asociacijų nuomonės, na... Jie sakė ne, iš tiesų, žinote, vėluojančių mokėjimų padėtis labai skiriasi įvairiose šakose. Taigi nėra jokio būdo, kad turėtume vieną bendrą taisyklę, kuri padėtų visoms smulkiosioms įmonėms visose šakose. Štai kaip mes tai darome, žinote, finansavimo srityje: dažnai finansuojame poveikio vertinimus, tačiau smulkiosios įmonės neatskiriamos pagal jų ekonominį vaidmenį, o tai svarbu, kai bandome suprasti tikrąjį poveikį smulkiosioms įmonėms. Tai mano trumpas atsakymas. Ačiū. [15:49:45] Speaker 1 [RO] Ačiū. O dabar komitetas? [15:49:52] Speaker 3 [FR] Ačiū, ponia Pirmininkė. Galbūt uždavėte kelet klausimų. Bandysiu atsakyti į įvairius klausimus. Kalbant apie Mažųjų ir vidutinių įmonių aktą, iš tiesų jis buvo įvestas 2009 metais, taigi dar prieš visų įrankių, kuriuos esame sukūrę, steigimą. Nuo tada, kalbant apie geresnį reguliavimą, prieš PMI filtrą, prieš PMI testą, prieš PMI patikrą, tai galbūt tai paaiškina, kodėl PMI nebuvo pakankamai atsižvelgta. Jūs tikriausiai žinote, kad nesen, balandį, priėmėme komunikaciją, skatinančią tolesnį dalykų gerinimą, kuri pabrėžia paprastumą jau nuo pasiūlymų pradžios. Norėčiau jus priminti ir dėl supaprastinimo, kad, kaip paminėjau įžangoje, Komisija yra pareikalavusi priimti 12 omnibus tekstus, tačiau kol kas priimti tik trys. Taigi mums reikia laiko, kad įstatymų leidybos procesas pasiektų savo pabaigą ir kad pasiūlymai būtų įgyvendinti, prieš tai jiems pradėjus konkretų vaisių duoti. Galbūt gailėsimės užtrukusio laiko, tačiau tai yra įprastas įstatymų leidybos laiko rėžis. Dėl mokėjimų uždelstų, puikiai suprantu Jūsų nusivylimą. Be to, tai yra bendrai suprantama komiteto, o ypač mano padalinio, lygmeniu. Prieš tris metus buvome pasiūlę reglamentą, siekiant pagerinti padėtį. Parlamentas buvo labai palaikantis, tačiau Taryba jį blokuodavo. Buvo gana daug diskusijų; bandėme išspręsti situaciją. Susidūrę su šiuo blokavimu ir neveikla, žinote, kad Komisija nusprendė atšaukti pasiūlymą iš darbotvarkės, kuri buvo priimta praėjusią savaitę. Tačiau tai nereiškia, kad nieko nenorime daryti, kad padarytume dalykus geriau. Šiuo metu svarstome, ką galime padaryti, kad geriau įgyvendintume direktyvą. Na, pažiūrėsime, kaip viskas ir diskusijos gali toliau vystytis. Kalbant apie mažųjų ir vidutinių įmonių (MVI) įvairovės atsižvelgimą, nes tikrai kalbame apie MVI, tačiau jos yra [15:52:26] Speaker 3 [FR] patskirtingai savo dydžio ir veiklos srities, tarp mikro įmonių ir mažų bei vidutinių įmonių (MVI), iš tiesų labai skirtingi. Iš tikrųjų, mūsų MVI teste, kai įstatymo projektas pripažįstamas labai svarbiu, atsižvelgiame į diferencijavimą pagal dydį, bet ir pagal veiklos sritį. Taigi stengiamės kuo labiau tai atspindėti. Galiausiai, dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo reglamento, kuris, kaip žinome, kritikuojamas už papildomų administracinių naštų verslui, o ypač – mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuriamas. Tačiau faktas lieka faktu – negalime pamiršti šio reglamento tikslo, kuris yra pagerinti pakuočių vieningosios rinkos funkcionavimą ir sukurti masto ekonomijas, o galiausiai – vieną taisyklių rinkinį. Idėja vis dar yra remti apyvartinę ekonomiką, kuri mažina priklausomybę nuo žaliavų ir didina tiekimo saugumą. Reglamentas iš tiesų numato pritaikymo laikotarpį ir lengvatų su supaprastintomis reikalavimų, įskaitant mažoms įmonėms ir mikroįmonėms, kurios yra atleistos nuo tam tikrų perdirbimo tikslų. Pastebėjome įgyvendinimo sunkumų, todėl praėjusį gruodį Komisija pasiūlė aplinkosaugos omnibusą, kurio tikslas buvo suspenduoti pareigą Sąjungos gamintojams paskirti įgaliotą atstovą, kai jie parduoda tiesiogiai naudotojams kitose valstybėse narėse. Tai turėjo sumažinti didelį naštą, susijusią su tokio atstovo paskyrimu, nes vienai įmonei atstovo paskyrimas kainuoja labai daug. Manau, siūlymas vis dar yra ant stalo, ir visi Komisijoje trokštame, kad jis būtų priimtas kuo skubiau. Manyčiau, Taryboje buvo nemažai diskusijų ir blokavimų, bet diskusijos atnaujintos, todėl galime tikėtis, kad tai pagerins padėtį. [15:54:33] Speaker 3 [FR] dalykai vyks greičiau, ir tikriausiai tai žinote, kad kaip dalį Cirkulinės ekonomikos įstatymo Komisija rengia platesnę, reikšmingesnę privalomųjų atstovavimo sistemų reformą. Ši reforma bus orientuota į supaprastinimą, harmonizavimą ir skaitmeninimą. Taigi stengsimės pateikti sistemingesnį šios problemos sprendimą. Ačiū. [15:55:05] Speaker 1 [RO] Taip. Labai ačiū. Žinoma, visada galima padaryti geriau, ir tikiuosi, kad einame šia kryptimi, nes, kaip jau sakiau, našta – ir, na, mažųjų ir vidutinių įmonių lūkesčiai yra reguliuoti ir supaprastinti dalykus. Žinoma, nedereguliuojant, nes gerai, kad vis dėlto yra reguliuojama rinka. Norėčiau padėkoti tyrėjui ponui Timothy Youngui ir Digi Grău komiteto atstovei, ponia, ir tikiuosi, kaip ir jūs sakėte, kad pasiektume geresnių rezultatų. Gaila, kad komiteto pasiūlymas buvo atšauktas dėl Tarybos sukeltos aklavietės, bet tikiuosi, kad vis dėlto galėsime rasti sprendimą ir tęsti darbą. Norėčiau jums priminti, kad dabar turime svarbų debatą, galėčiau pasakyti – labai svarbų seminarą, apie skaitmeninės teisingumo teisės aktą, kaip galima veiksmingai apsaugoti interneto vartotojus, tuo pačiu užtikrinant nuoseklų sąveiką su jau galiojančiais teisės aktais. Turime ir specialistų, ir norėčiau čia pasveikinti ekspertus, įskaitant tuos, kurie prisijungia internetu, ačiū, kad dalyvaujate šiame seminare. Šio seminaro tikslas – apsikeisti nuomonėmis, kaip būsimasis skaitmeninės teisingumo teisės aktas gali sustiprinti interneto vartotojų apsaugą, tuo pačiu užtikrinant nuoseklumą ir suderinamumą su jau galiojančiu ES acquis. Taip pat norėčiau, kad žinotumėte, jog seminarą organizuoja IMCO komiteto teminė departamento skyrius; seminaras padalintas į dvi diskusijų grupes. Pirmasis apvalusis stalas, pirmoji diskusija, skirta peržiūrėti vartotojų apsaugą skaitmeniniame amžiuje, ir čia mes turime Profesorių, Daktarę Emilią Miscenic, Teisės fakulteto Rijekos universitete profesorę – ji yra prisijungusi, jei pavyko prisijungti, po 10 minučių. [15:57:17] Speaker 2 [RO] 16. [15:57:18] Speaker 1 [RO] Dabar kalbės profesorius daktaras Peter Roth, komercinės civilinės teisės ir informacijos teisės profesorius Oldenburgo universitete, jam skirta iki 10 minučių, po kurių, manau, gali kalbėti kiti Parlamento nariai. Suprantu, kad taip pat prisijungusi profesorė Emilia Miscenic, profesorė Rijekos teisės fakultete. Jus kviečiu, profesoriau. [15:57:41] Speaker 3 [EN] Ačiū labai, ar gerai girdite mane, gerbiamoji ponia Pirmininkė, gerbiami komiteto nariai, Europos Parlamento ir Europos Komisijos atstovai, ponios ir ponai, man garbė pristatyti šį informacinį pranešimą, kurį IMCO komitetas paprašė parengti apie svarbius horizontalinius klausimus, susijusius su būsimo skaitmeninės teisingumo akto įgyvendinimu, pavadinimas – nuo vidutiniojo iki pažeidžiamo vartotojo skaitmeninėje erdvėje, eee, eee, atspindi esminį klausimą, kurį ketinu aptarti, arba ar šiuo metu galiojančios ES vartotojų teisės kriterijai ir apibrėžimai, tokie kaip vidutinis ir pažeidžiamas vartotojas, vis dar tinka skaitmeninėje erdvėje, prašau, kitas skaidrės puslapis. Leiskite man pirmiausia trumpai pristatyti šio pranešimo struktūrą. Pradėsiu labai trumpa politinės trajektorijos, vedančios prie skaitmeninės sąžiningumo akto, apžvalga. Tada pereisiu prie pranešimo esmės, kurioje nagrinėsiu kriterijus, ypač Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos kontekste, o antroje eigoje – skaitmeninių aplinkų kontekste, kur aptarsime naujus besiformuojančius skaitmeninės pažeidžiamumo ir skaitmeninės asimetrijos konceptus. Pabaigoje pabandysiu pateikti kai kurias politikos rekomendacijas ir pasirinkimus, susijusius su galimais kriterijų atnaujinimais. Taigi, kaip visi žinome, DFA pasiūlymas neatsirado tuščioje erdvėje. 2020 m. naujojoje vartotojų agendoje Komisija klausė, ar reikalingi papildomi teisės aktai, siekiant užtikrinti lygiavertį vartotojų apsaugos lygį internetinėse ir neinternetinėse transakcijose, o vėliau Komisija pradėjo skaitmeninės sąžiningumo tinkamumo patikrą, po kurios vyko viešasis konsultavimas. Rezultatai buvo paskelbti 2024 m. spalį, o 2025 m. vyko viešasis konsultavimas dėl būsimo skaitmeninės sąžiningumo akto. Kaip matome skaidrėje, daugumą atsakymų pateikusiųjų sudarė vartotojai ir sutiko ir palaikė naujus taisyklius dėl tamsiųjų modelių, priklausomybę sukeliančio dizaino, personalizacijos, žalingo įtaka turinčių rinkodaros specialistų ir panašiai. Tačiau dauguma respondentų [16:00:15] Speaker 3 [EN] nepasakė jokios nuomonės apie šiandien aptariamas horizontalaus pobūdžio atskaitos reikšmes, todėl prašau kito skaidrės. Trumpai apie tinkamumo patikrinimą, nes mes visi daugmaž žinome šiuos rezultatus. Remiantis šiais penkiais ištirtų kriterijų, kuriuos matote skaidrėje, buvo nagrinėjamos neteisingų komercinių praktikų direktyva, vartotojų teisių direktyva ir neteisingų sutarties sąlygų direktyva, o bendrasis išvadas yra, kad dabartinis ES vartotojų teisės įstatymų leidimas yra bendrai efektyvus, tačiau jo efektyvumas ribojamas dėl didelio teisinio fragmentavimo lygio. Pačių direktyvų tarpusavio suderinamumas yra geras, tačiau išorinis suderinamumas, ypač su DSA, DMA, AI aktu ir pan., kelia problemų. Efektyvumas nukenčia dėl didelių skirtumų įmonių atitikties kaštuose, o tuo metu online vartotojams padaryta žala buvo įvertinta apie 7,9 milijardo eurų per metus. Bendrasis diagnozės vertinimas yra labai aiškus: direktyvos tikslai išlieka labai aktualūs, tačiau teisinis fragmentavimas, vartotojų skaitmeninė pažeidžiamumas ir silpnas įgyvendinimas menkina šiuos tikslus. Dabar pereiname prie pagrindinės pranešimo dalies, kurioje pirmiausia turime atskirti vartotojo apibrėžimą ir atskaitos tašką. Vartotojo apibrėžimas naudojamas nustatyti atitinkamo teisės akto asmeninį taikymo lauką, o atskaitos taškas naudojamas kaip interpretavimo įrankis, padedantis nustatyti vartotojui suteikiamą apsaugos lygį. Viena vertus, turime šį teisinį vartotojo apibrėžimą, apibrėžiamą dviem kumuliatyviaisiais kriterijais: asmeniniais ir funkciniais kriterijais. ES vartotojų apsaugos direktyvose vartotojas visada yra fizinis asmuo, veikiantis už prekybos, verslo ar profesinės veiklos ribų. Kai asmuo yra apibrėžtas kaip vartotojas, galime kalbėti apie atskaitos tašką ir vartotojo poziciją konkrečiame teisiniame sandoryje. Kaip matote skaidrėje, 90-aisiais metais Teismas [16:02:54] Speaker 3 [EN] Teisė šiandien įtvirtino objektyvų vidutiniojo vartotojo standartą – žmogų, kuris yra pakankamai gerai informuotas, pakankamai dėmesingas ir apdairus, ir tai buvo padaryta remiantis taip vadinamo homo economicus doktrina bei informacijos paradigma, t. y. vertinant vartotoją kaip asmenį, kuris priima racionalius ir informuotus sprendimus bei pasirinkimus pagal prieinamą ir skaidrią informaciją. Vėliau tai buvo kodifikuota Neteisingų komercinių praktikų direktyvoje (UCPD) kartu su pagalbiniu standartu ypač pažeidžiamiems vartotojams. Šiandien klausiame savęs, ar šie seniai nustatyti kriterijai dar atitinka vartotojų poreikius skaitmeninėse aplinkose, kurias formuoja algoritmai, asmeniniai rekomendacijos, duomenimis grindžiama personalizacija ir t. t. Hmm, prašau, kitas skaidrė. Europos Teisingumo Teismo teisėyyra stipriai remiasi vidutinio vartotojo objektyviuoju standartu, ir jis taikomas interpretuojant ir kitas ES vartotojų apsaugos direktyvas, tokias kaip neteisingų sutarties sąlygų direktyva, vartotojų kreditavimo direktyva ar vartotojų teisių direktyva. Tačiau, kaip jau minėta, vartotojų apsaugos lygis gali skirtis priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, o teismų praktika parodė tam tikrą lankstumą, pritaikydama arba koreguodama šį standartą. Pavyzdžiui, čia galite matyti tik keletą ištraukų iš įvairių bylų, įskaitant garsųjį „Oceano Grupo“ bylą, kurioje buvo kalbama apie neteisingų sutarties sąlygų interpretavimą arba bylų seriją, susijusią su neteisingų sutarties sąlygų interpretavimu kreditavimo ar hipotekos sutartyse. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad šis vidutinis vartotojas yra silpnesnėje padėtyje nei prekiautojai dėl derybų jėgos disbalanso, žinių lygio ir prieinamos informacijos. Čia, pavyzdžiui, galime matyti ispaniškąją Duarte Juero bylą, susijusią su prekių neatitikimu, ir Teisingumo Teismas pripažino, kad vartotojas, kuris nepareikalavo vienos iš savo teisių civilinėje byloje, nežinojo apie šias teises. [16:05:30] Speaker 3 [EN] jos teisių, tad tai basically parodė mums, kad šis kriterijus praktikoje jau yra konteksto jautrus ir kad yra galimybė šį Teisingumo Teismo praktiką kodifikuoti, išlaikant tikslo standartą, įtraukiant aplinkybes, įskaitant ir skaitmenines, kurios gali paversti vidutinį vartotoją silpnesne, o netgi pažeidžiama šalimi. Prašau, kitas skaidrė. Kas mus atveda prie pažeidžiamo vartotojo kriterijaus, kuris šiuo metu pripažįstamas vartotojų teisių direktyvoje (UCPD), AI akte, JK akte ir kitose panašiai, bet netvarkingai reglamentuojančiose teisės aktuose, ir daugiausia dėmesio skiria asmeninėms charakteristikoms, kaip matote skaidrėje, tokioms kaip protinė ir fizinė sveikata, amžius, lengvatikystė, tuo tarpu mažiau dėmesio skiria išorės veiksniams, kurie reikalauja specialaus dėmesio, ypač kalbant apie skaitmeninės aplinkos iššūkius. Prašau, kitas skaidrė. Šiuo atžvilgiu, remiantis 2021 m. BUC ataskaita, skaitmeninė pažeidžiamybė ir susijusi skaitmeninė asimetrija B2C santykiuose yra susiję sąvokos, o pažeidžiamumas kyla tiesiogiai iš skaitmeninių rinkų struktūrinės architektūros ir jose naudojamų skaitmeninių technikų, t. y. neteisingų manipuliacinių praktikų, dėl kurių vartotojas tampa skaitmeniniu požiūriu pažeidžiamas ir dažnai priima netransparentiškus ar neracionalius sprendimus. Uh, asimetrija B2C santykiuose ir skaitmeninėse aplinkose didėja, ir tai, žinoma, taip pat pripažįstama, kaip matote iš pavyzdžių ir Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos ištraukų, kuri pripažįsta šių technikų įtaką vartotojų pasirinkimams internete. Čia galime matyti keletą bylų, bet, galbūt dėl laiko apribojimo, paminėsiu tik Compass Banką, kuri buvo minėta praeitoje skaidrėje, kurioje pripažinta, kad vidutinio vartotojo kriterijus neleidžia atmesti atsižvelgimo į [16:08:09] Speaker 3 [EN] eh naudos kognityvinių šalių įtaką eh vidutiniam vartotojui eh kitą skaidrę prašau. Taigi, šioje informacinėje apžvalgoje siūlau atnaujinti vidutinio ir pažeidžiamo vartotojo standartus, išlaikant Europos Teisingumo Teismo nustatytą standartą, bet pridedant kriterijų, kurie atspindėtų skaitmeninės aplinkos iššūkius, ir tai darydami įvesdami naujas sąvokas, tokias kaip skaitmeninė pažeidžiamybė ir susijusi skaitmeninė asimetrija, nes šios aiškiai gali paveikti tiek vidutinius, tiek pažeidžiamus vartotojus skaitmeninėje aplinkoje. Prašau, kitas skaidrė. Žinoma, reguliavimo būdas priklausys nuo akto formos. Mano nuomone, teisės fragmentacijos vengimo idėja, kurią buvo numatyta įgyvendinti sisteminiu direktyvų atnaujinimu, atrodo, buvo apleista. Nepriklausomai nuo to, kuria kryptimi bus judama, įstatymų leidėjai turi būti atsargūs, siekiant užtikrinti išorinį suderinamumą su skaitmenine aplinka, nes visi žinome, kad tai gali paveikti teisės įgyvendinimą. Prašau, kitas skaidrė. Štai pagrindinės išvados, kurias jau esu paminėjęs. Dėl laiko apribojimo jų nebekartosiu. Dėkoju už dėmesį ir dėkoju už galimybę, kaip pažeidžiamas vartotojas, kalbėti internetu dėl savo negalios problemų. Labai ačiū už šią galimybę ir dėmesį. [16:09:52] Speaker 1 [EN] Ačiū. [16:09:53] Speaker 1 [RO] Labai ačiū, ir tikiuosi, kad liksite su mumis, nes bus kolegų pasisakymai, kaip ir pastebėjote. Profesores Emilijos Mișenici tyrimai buvo skirti Europos privatinės teisės, antidiskriminacijos teisės ir vartotojų teisių klausimams. Dabar man malonu pakviesti profesorių Peterį Rotą, Oldenburgų universiteto civilinės, komercinės ir informacijos teisės profesorą. Jo indėlis tikrai praturtins šį debatą. Jo tyrimai koncentruojasi į skaitmeninimo poveikį privatinei teisei, tvarumui ir vartotojų apsaugos įstatymų laikymosi užtikrinimui. Jums 10 minučių, profesoriau. [16:10:42] Speaker 1 [EN] Labai ačiū, ponia Pirmininke, gerbiami nariai, ponios ir ponai. Mano užduotis yra panagrinėti kai kuriuos konkrečius skaitmeninės teisingumo akto aspektus, ir tikriausiai visi žinote, kad skaitmeninės teisingumo aktas arba jo projektas buvo nutekintas pačiu geriausiu galimu momentu, tai yra po to, kai parengėme savo pristatymus. Aš turėjau dešimt minučių, kad peržvelgčiau jį, ir pamėginsiu atsižvelgti į tai, ką mačiau ir ką siūlau. Prašau, kitas skaidrė. Taigi man nereikia kartoti visų DFA tikslų. Norėjau tik paminėti, kad dauguma jų — teisinės tikrumos didinimas, teisinės fragmentacijos mažinimas, trinties vengimas, teisinio reguliavimo supaprastinimas — būtų naudingi visiems, tiek vartotojams, tiek prekybininkams, kurie turėtų aiškesnį darbo rėmelį, ir, žinoma, vidaus rinkai. Ir, žinoma, visa tai turėtų vykti aukštu vartotojų apsaugos lygiu. Prašau, kitas skaidrė. Tai, ką noriu padaryti, yra panagrinėti tris praktikas: *dark patterns*, rinkodaros ir personalizavimo praktikas, taip pat kai kuriuos praktinius aspektus, tokius kaip įrodymų našta ir tikslumo reikalavimai mažiesiems prekybininkams. Aš jas nagrinėsiu, identifikuodama teisines spragas ir neaiškumus, galimas trintis su kitais teisės aktais, o tada pateiksiu kai kuriuos galimus sprendimus. Prašau, kitas skaidrė. Taigi, pradedame nuo tamsiųjų modelių. Žinoma, jau yra kai kurių teisės aktų, tačiau jie apima tik atskirus aspektus. DSA apima tik internetines platformas, vartotojų teisių direktyva – tik finansinių paslaugų nuotolinio pardavimo, o AI aktas – tik dirbtinio intelekto sukuriamus tamsiuosius modelius. Klausimas, ar UCPD juos apima ar kiek, yra ne tik akademinių diskusijų, bet ir jau prieštaringos teismų praktikos objektas. Tas pats, žinoma, taikoma ir duomenų apsaugos teisei, GDPR, kur tamsieji modeliai gali paveikti laisvą ir informuotą sutikimą, bet kiek tai daro ir koks yra etalonas, vėlgi yra labai kontroversiškai diskutuojama. [16:12:59] Speaker 1 [EN] taigi, kitas skaidrė, prašau. Visi aiškiai jaučia poreikį reguliuoti tamsiuosius modelius, ypač konsultacijose atsakiusiųjų ir galimų sprendimų, ir tai yra tas, kurį dabar, mano nuomone, pasirinko Komisija: aiškų draudimą Neteisingų komercinių praktikų direktyvoje, pavyzdinį tamsiųjų modelių sąrašą, kad konkretizuotume šį plačią sąvoką, kad komercininkams, ypač, būtų suteiktos gairės, ką jiems leidžiama daryti ir ko ne. ne, ir suteikti Komisijai galią konkrečiau apibrėžti įvairias šių dark patterns formų ir tipų formas deleguotojoje teisėje. Tai, ką norėčiau pridurti, o ko dar nemačiau, – tai netgi bandymas standartizuoti kai kuriuos teisinius reikalavimus ten, kur nereikia palikti kūrybiškumo prekybininkams. Mano pagrindinis pavyzdys – tai slapukų pranešimai: nesuprantu, kodėl kiekvienas turi būti skirtingas. Ačiū. Kitas klausimas – įtaka rinkodarai, kuri dar nėra aiškiai apibrėžta ES lygmeniu, tačiau, žinoma, Neteisingų komercinių praktikų direktyva (UCBD) taikytųsi prie įtakos rinkodarai, nes įtaką gali turėti prekybininkai. Klausimas – kokiais atvejais jie laikomi prekybininkais ir ką konkrečiai privalo atskleisti, kad nurodytų naudojantys komercinę komunikaciją. Čia jau galime matyti didelį teisinį susiskaidymą Europos Sąjungos viduje, o netgi ir valstybių narės viduje – su Ispanijos teisės aktu, skirtu transponuoti audiovizualinių medijų paslaugų direktyvą, su specialiuoju Vokietijos nuostatu Vokietijos neteisingų komercinių praktikų įstatyme, su labiausiai išsamių sistemų Prancūzijoje ir skirtinga nacionaline teismų praktika. Prašau, kitas skaidrė. Vėlgi, aiškiai reikia reguliavimo, ir aš mačiau, kad toks jau yra pasiūlyme, todėl mums reikia specialaus nuostato, kuris apibrėžtų, kas yra prekybininkas ir ką konkrečiai reikia atskleisti. Aš taip pat pasisakyčiau už atskleidimų standartizavimą: ką konkrečiai reikia pasakyti? [16:15:32] Speaker 1 [EN] komisija siūlo dvi sąvokas, kurios gali būti naudojamos: reklamą ir komercinį bendradarbiavimą, o tai, mano nuomone, puiki idėja. Be to, yra tam tikrų aspektų, ypač iš Prancūzijos įstatymų, kuriuos verta perimti, tokių kaip speciali nepilnamečių apsauga nuo įtakos ir specialios sritys, kurioje ši įtaka pasireiškia, tai yra ypač rizikingos sritys: tai gali būti sveikata ar finansinės paslaugos, kur marketingo įtaka gali būti netinkama. Todėl galėtų būti kai kurių draudimų, o jų jau yra pasiūlyme. Kitas aspektas, kuris buvo iškeltas ir kurį aš taip pat esu pastebėjęs, yra tai, kad turėtų būti aišku, jog prekybininkai, naudojantys įtakingus asmenis savo produktų rinkodarai, turėtų būti atsakingi už savo veiksmus. Jie turėtų, pavyzdžiui, turėti pareigą išmokyti juos, ką jie gali, o ko negali daryti, ir turėtų būti atsakingi, jei nesilaiko taisyklių. Asmeniškai pritaikytos kainos, mano mėgstamiausia tema. Yra tam tikrų aiškių teisės aktų, tačiau jie paprastai laikomi nepakankamais, nes direktyvoje dėl vartotojų teisių ir direktyvoje dėl vartojimo kreditų numatyti tik formalūs informavimo įsipareigojimai, nurodantys, kad taikoma asmeniškai pritaikyta kaina, bet ne kaip. Taigi vartotojai negali tikrai suprasti, ką tai reiškia. Kita vertus, kalbant apie neteisingų komercinių praktikų direktyvą (UCBD), teisinė neaiškumas egzistuoja. Kai kurie siūlė asmeniškai pritaikytą kainų personalizaciją traktuoti kaip esminę informaciją dėl klaidinančio praleidimo, tačiau tai niekada nebuvo patikrinta teisme, todėl nežinome. Tikrai yra spragų, nes CRD ir CCD neapima visko. Todėl reikalinga reguliavimas. Galimi sprendimai, žinoma, radikaliausias būtų visiškai uždrausti asmeniškai pritaikytas kainas, ko iš tiesų norėtų dauguma apklaustųjų. Mažiau radikali priemonė būtų opt-in arba opt-out sistema, kurioje būtų galima pasirinkti, kad nebūtų taikomos asmeniškai pritaikytų kainų praktikos. Bent jau būtų galima... [16:17:59] Speaker 1 [EN] ir tai yra tai, ką mačiau pasiūlyme, – reikėtų uždrausti naudoti jautriuosius duomenis asmeninimo tikslais ir nederėtų taikyti personalizacijos praktikų mažamečiams. Žinoma, jeigu tai būtų padaryta, reikėtų atitinkamai pakeisti ir kitus teisės aktus – vartotojų teisių direktyvą ir CCD. Asmeninis marketingas, toliau. Ta pati problema, žinoma, yra ir GDPR bei tam tikri duomenų apsaugos įstatymai, nes asmeninis marketingas reiškia, kad kažkas anksčiau jau buvo įgijęs asmeninius duomenis, bet tai vyksta gerokai anksčiau nei pats marketingas, ir visi žino, kad niekas neskaito duomenų apsaugos deklaracijų, tad tai nėra labai naudingas dalykas. Kitaip tariant, kiek tai gali būti apimta neteisingų komercinių praktikų direktyvos, yra gana neaišku, ir čia gali būti agresyvių praktikų, tačiau tai niekada nebuvo išbandyta teismuose. Žmonės jaučia poreikį reguliavimui ir galimoms priemonėms. Toliau: beveik tas pats ir kalbant apie asmeninį kainodarą. Galėtų būti opt-in arba opt-out sistema arba bent jau jautriųjų duomenų naudojimo draudimas ir asmeninio marketingo mažamečiams draudimas. Paskutinius du punktus mačiau pasiūlyme, bet, deja, ne pirmąjį. Toliau: praktinių aspektų atžvilgiu viskas priklauso nuo šio „juodojo dėžės“ srities ir įrodymų naštos. Jeigu paliksite tai vartotojų organizacijoms ar atskiriems vartotojams įrodinėti, kad tinklalapių dizaine yra „dark patterns“, nebebus privataus teisenos, ir liksite su viešojo teisenos mechanizmu, kuris gali veikti kai kuriuose šalių narėse, bet ne visose. Šiuo metu neteisingų komercinių praktikų direktyvos 12 straipsnis yra aiškiai nepakankamas dėl daugelio priežasčių, nes jis taikomas tik faktams, o ne tinklalapių dizainui, ir palieka taisyklių taikymą teismų diskrecijai. Be to, skirtingose šalių narėse susiformavo įvairūs standartai, ir kai kurie jų yra palankesni ieškovams nei kiti. [16:20:25] Speaker 1 [EN] taigi tikrai yra poreikis, na, reguliuoti, ypač atsižvelgiant į lygių sąlygų užtikrinimą skirtinguose valstybėse narėse. Prašau, kitą skaidrę. Galima sakyti, kad aš manau, jog įtikinamiausias sprendimas būtų sekti produktų atsakomybės direktyvos, kuri ką tik buvo reformuota ir kuri sprendžia tą pačią problemą – „juodojo dėžės“ klausimą, pavyzdžiui, intelektinių produktų atveju, modelį. Taigi turėtų būti teisė į atskleidimą, kurios metu, pavyzdžiui, tamsiojo modelio ar kainų individualizavimo faktas tampa įtikinamas ieškovui. Taigi atrodo, kad matote skirtingas kainas ir negalite paaiškinti, kodėl taip yra, tad gana tikėtina, kad kažkas vyksta „užkulisiuose“. O tada – sankcijos, jei prekiautojas neatskleidžia internetinio dizaino. Taip pat yra kažkas, ką reikia pasakyti apie įrodymų standartą: kiek reikia įtikinti teismą? Ar reikia visiškų įrodymų, ar pakanka tik tikėtinumo, kad tamsusis modelis „užkulisiuose“ egzistuoja? Vėlgi, skirtingi standartai valstybėse narėse. Prašau, kitą skaidrę. Dabar mes ką tik kalbėjome apie smulkųjį ir vidutinį verslą, tad turiu kai ką pasakyti ir apie smulkiuosius prekiautojus. Jie dažnai savo interneto svetaines kuria ne patys, o įsigyja jau paruoštas svetaines, pavyzdžiui, iš Shopify pardavėjų, ir jie nebūtinai žino, ką daro. Jie net negali žinoti, kad jų „užkulisiuose“ yra tamsusis modelis ar kainų individualizavimo praktika. Ir kyla klausimas: ar reikia jų apsaugoti kokiu nors būdu? O galimas sprendimas – ir aš tai mačiau pasiūlyme – yra atlygio ieškinys prieš trečiąją šalį, kuri galėjo parduoti jiems svetainę arba ją suprojektuoti, įskaitant tamsųjį modelį ar neteisėtą kainų individualizavimo praktiką. Tai sistema, kurią randame prekių pardavimo direktyvoje, taip pat skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų direktyvoje, ir ji prasminga įtraukti šias trečiąsias šalis į sistemą. Galima būtų įtraukti jas dar glaudžiau, kaip produkto atsakomybės įstatyme, kaip asmenis, atsakingus už tamsųjį modelį pačiu pirma. [16:22:47] Speaker 1 [EN] galite tiesiogiai jais taikyti, galite spręsti problemą pačiu šaltiniu, o ne tik daugeliu pasekmių, tačiau to nėra pasiūlyme. Be to, būtų galima apsvarstyti šiek tiek atpalaiduotą atsakomybę, atsižvelgiant į tai, kad UCBD yra objektyvus teisės aktas, todėl pakanka pažeidimo, o ne kaltės įrodymo, kad būtų taikoma atsakomybė. Tačiau tai politinis sprendimas. Paskutinis dalykas, norėjau paminėti, supaprastinimo darbotvarkės kontekste, kad aiškūs draudimai ir aiškūs standartai taip pat galėtų sumažinti sumaištį ir sudėtingumą, o tai sumažintų ir sandorių kaštus. Tai palengvintų gyvenimą ir galėtų sudaryti lygesnes sąlygas tarp didelių ir mažų prekybininkų, nes dideli prekybininkai gali sau leisti personalizavimo praktikas, o mažiems prekybininkams tai gali būti neįmanoma, ir dideli prekybininkai tai galėtų daryti. sukurti tamsiuosius šablonus savo interneto svetainių dizaine, ko mažieji prekybininkai galbūt nepajėgs padaryti, labai ačiū. [16:24:03] Speaker 1 [RO] mano pristatymą, ačiū, Pone Profesoriau. Ką tik klausiausi profesorės Emilijos, tikiuosi, kad ji yra su mumis, ir pono Peterio Ruth. Dabar, brangieji kolegos, vadovaujantis „cash di“ principu, jei kas nori pasisakyti, gerai. [16:24:28] Speaker 1 [EN] Dora David, ačiū, pone Pirminybe, labai ačiū už išsamią apžvalgą. Labai naudinga matyti problemų ir galimų sprendimų apmatus. Turiu klausimą, kaip galime užtikrinti, kad sprendimai būtų ateities įžvalgūs, nes manau, kad jau turime ateities įžvalgų sprendimą: principų pagrindu grindžiamus vartotojų teisių įstatymus. Jūs paminėjote neteisingų komercinių praktikų direktyvą (UCPD) kalbėdami apie tamsiuosius šablonus. Manau, kad jie aiškiai apima tamsiuosius šablonus, nes tamsieji šablonai verčia vartotoją priimti tokį sandorio sprendimą, kurio jis nebūtų priėmęs, jei būtų žinojęs apie dizainą. Plečiant juodąjį sąrašą, kuris, atrodo, yra DFA siūlomas sprendimas, jūsų nuomone, kaip užtikrinti, kad įstatymas būtų ateities įžvalgus ir nereikėtų jo atnaujinti kas dvi minutes? Žinote, šiuo požiūriu gaires yra lankstesnės, ir norėčiau užtikrinti, kad neišnyktų lankstumo principų pagrindu grindžiamame regime, kurį jau turime. Ačiū. [16:25:44] Speaker 1 [RO] Labai ačiū, ponia Crystal SND [16:25:48] Speaker 1 [EN] labai ačiū jums pirmiausia už jūsų šiandieninį pranešimą, mums tai buvo gana įdomu ir naudingas pranešimas dėl artimiausio darbo su DFA. Na, pirmiausia, į klausimą apie vidutinio ir pažeidžiamo vartotojo skirtumą, manau, jog aš visiškai nesu tikras, kad, kaip jūs ir sakėte, profesoriau, nemanau, jog šis požiūris į vartotojus šiandien yra toks jau prasmingas. Aš nebūčiau priskirtas prie pažeidžiamų vartotojų – aš gerai išsilavinęs, moku skaityti, rašyti ir suprantu įvairias kalbas ir t. t. Tačiau net aš kartais susiduriu su problemomis, kai perkant prekes internetu, būnu tiesiog, na, apgautas. Taigi klausimas, tiesą sakant, galbūt mums reikėtų atsisakyti to, kad kalbėtume apie vidutinius ir pažeidžiamus vartotojus, ir tiesiog kalbėti apie vartotojus bei užtikrinti, kad būtume apsaugoti nepriklausomai nuo to, kas tai būtų – ar tai būtų tamsiosios schemos, ar tai, ar ši internetinė parduotuvė, na, kartais aš perku ir manau, kad perkantu iš danų internetinės parduotuvės, žinoma, dabar jau išmokau, kaip tai patikrinti, bet vis tiek galiu būti apgautas ir čia. Taigi manau, kad norėčiau atsakyti, bet manau, jog šiandien, būnant vartotoju ir perkant skaitmeniniu būdu internetu, neturime tokių pačių apsaugų, kaip turime realiame pasaulyje. Jei perkate prekę ir ji sugenda, anksčiau nueidavote į parduotuvę, kur galėdavote pasikalbėti su pardavėju, jis paaiškintų jums jūsų teises ir t. t. Jūs galėdavote pasikalbėti su asmeniu. Šiandien to padaryti negalite – negalite būtinai susisiekti su niekuo, negavote atsakymo arba jei atsakymą gavote, jis gali būti sugeneruotas šnekamojo roboto ir jums bet kokiais tikslais, ir jūs nežinote, kur esate, net jei turite grąžinti prekę, nors ir anksčiau turėjome gerą apsaugą irgi. Taigi mano klausimas – ar visiškai atsisakyti šio skirtumo tarp vidutinio ir pažeidžiamo vartotojo ir tiesiog kalbėti apie vartotojus bei visų gerų pasiūlymų. [16:28:13] Speaker 1 [EN] mes ką tik girdėjome, hm, antrąją, hm, pranešimą, hm, apie draudimą ir asmenines kainas ir t. t. Taigi, aš irgi svarstau: jeigu mes sudarysime sąrašą ir uždrausime tai, ar nekyla rizika, kad parduotuvės ar platformos tiesiog sugalvos naujų įrankių, kurie tai padarys dar sunkiau? Aš tiesiog... nežinau, tiesą sakant, aš labai abejoju, kaip tai padaryti. Aš noriu, kad vartotojai būtų geriau apsaugoti nei dabar, kai jie perkasi internetu, bet taip pat bijau, kad jeigu bus pernelyg tikslu, tai bus taip pat patogu. Tai mane ir baugina. Mes jau esame matę pavyzdžių, kai, vos tik sugalvojame ką nors, jie randa būdų, kaip tai padaryti dar patogiau. Todėl aš truputį dvejoju dėl konkrečių draudimų. Taip pat kalbant apie skaitmeninio paslaugų aktą, kai kalbėjome apie „dark patterns“, tai buvo labiau bendrais bruožais, nes sunku aprašyti tai taip, kad būtų galima apimti viską. Todėl geriau palikti šį terminą ir leisti teismams padėti mums spręsti atvejus. Aš turiu abejonių, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, kaip jūs į tai žiūrite. Bet apskritai manau, kad mes nepakankamai saugojome vartotojus internete, ir problema ta, kad sunku rasti tinkamą būdą, tinkamą pusiausvyrą, kurioje nenorime sugriauti geriesiems, bet norime užkirsti kelią blogiesiems, ir tai jau dalinai aptarta skaitmeninio paslaugų akte. Bet apskritai manau, kad reikia užtikrinti, jog būtų galima susisiekti su parduotuve, net jeigu ji internetinė. Labai ačiū, labai ačiū, Kristal, Renew, gal trumpas komentaras? Ačiū už pranešimus. Man įdomu išgirsti atsakymą ir į klausimą, kodėl ne visiems vartotojams ir kodėl nebuvo paminėta skirtis. Pranešime buvo sakoma „neatsilikime“, bet, manau, šiuo metu, galima sakyti, kad visiems vartotojams gresia pavojus. [16:30:45] Speaker 1 [EN] ir, antra vertus, žinoma, reikia kažko paskambinti, aptarti su atitinkamu asmeniu pagal muitinės, žinoma, nuostatas, – ką dabar matote sunkumų įgyvendinant? Ačiū. Ačiū labai už labai įdomias jūsų pristatymo dalis. Na, aš manau, žvelgiant į mūsų grupės arba lygos, kaip mes tai matėme, DFA ataskaitą, galime pasakyti, kad esame gana nusivylę kai kuriais dalykais, kuriuos matėme. Manau, ypač kalbant apie tamsiuosius modelius ir konkrečiai apie priklausomybę skatinančią dizainą, mes šioje komisijoje ne kartą pripažinome, kad tai yra viena didžiausių mūsų iššūkių, ne tik sveikatai ir demokratijai, bet ir ne tik vaikams ar pažeidžiamiems vartotojams – kiekvienam vartotojui. Nėra nė vieno, kuris galėtų atsispirti šiems manipuliaciniams triukams. Taigi, mano nuomone, tai būtų istorinė klaida, jeigu tai liktų taip, kaip yra dabar. Bet dabar man labai, labai įdomu išgirsti, kaip mūsų ekspertai tai vertina, nes tai, ką dabar matome lygoje, yra tai, kad, kaip norėjo technologijų kompanijos, bus galimybė atsisakyti, o ne pasirinkti. Aš nematau jokio kito būdo, kaip tai praktiškai įgyvendinti, kaip dar vieną kvailą slapukų pranešimą, kurį reikės padaryti prieš įeinant į bet kokį tinklalapį ar programėlę, – teks pasirinkti, kokius priklausomybę skatinančius elementus norite arba nenorite. Mes jau žinome, kaip tai atrodys praktiškai, ir manau, kad tai bus siaubinga. Bet jeigu jūs matote kokį nors kitą būdą, kaip tai galėtų būti įgyvendinta, labai norėtųsi tai išgirsti. Ir taip pat – kaip jūs vertinate tai, kad, tikėtina, pačios ekstremalčiausios socialinių medijų algoritmų, kurie yra labiausiai priklausomybę skatinantys dalykai, kuriuos matome, tikėtina, bus atleisti arba bent jau neapimti naujausioje lygoje? Ir tada kalbant apie nurodytas neteisingas praktikas, atrodo, kad Komisija pasirinko daugiau dėmesio skirti skaidrumui, o ne bandyti riboti kai kurias dinaminio kainodavimo praktikas. Ar tai [16:33:08] Speaker 1 [EN] any studies that you know of that transparency will actually support consumers uh uh and whether that's uh that's a good idea um once again I think if we if we don't uh take these steps right now we're making a historical mistake as uh as Europe uh both in uh failing to protect our consumers but also protecting our democracy so curious what will actually come out on Wednesday thank you very much mulțumesc [16:33:36] Speaker 1 [RO] și acum dacă doamna profesor Emilia Mișcenic este încă conectată o rog să dea răspuns și după aceea domnul profesor Peter Rut [16:33:51] Speaker 1 [EN] uh thank you very much um thank you for your questions uh which are uh not only interesting but they are really to the point I actually agree with the with your uh statements and um maybe this was misunderstood in the presentation because as I said in the briefing I I actually do recommend that this average consumer benchmark which needs to be updated and which was created by the court of justice uh needs to be updated in the sense of uh acknowledging that we are as you said and explain uh all vulnerable uh digitally uh but when it comes to vulnerability um and um I was of course thinking a lot about it reading a lot about it this distinction as you said between um vulnerable and average consumer which um exists in the from unfair commercial practices directive um I wrote about it years ago that we have to make this distinction between digital vulnerability and uh consumer vulnerability as um prescribed by the uh unfair commercial practices directive because um under commercial practices directives um consumer vulnerability is uh focused on these certain certain personal characteristics uh where we look as I said informative we look at the age and usually what is meant of course under consumer which are particularly vulnerable are children are elderly people and there are studies actually studies from the European Commission um years ago um um covering uh practices online and showing that um there is actually a distinction between average and and vulnerable consumer and that digital techniques unfair um commercial practices affect vulnerable consumer more than than average consumer although uh this is very very interesting discussion and we should really think about as you said whether we should change the legislation uh to to merge to merge it all on Thursday I don't know whether you have noticed there was a orcla case uh the the judgment came after our briefing uh where the court of justice uh which I said said um explained the benchmarks came up with the interpretation of the notion of the definition of the consumer and [16:36:34] Speaker 1 [EN] na, vaizdas vėl buvo skirtas, buvo minimas vidutinis vartotojas, tačiau buvo interpretuojama, kad šis vidutinis vartotojas gali apimti ir, kaip minėjote, pažeidžiamus vartotojus, tokius kaip vaikai, nors tai buvo byla apie detergentų dizainą, kuris gali klaidinti pakuotėmis, o vaikai, pavyzdžiui, analogiškai galime taikyti ir skaitmeninėms pažeidžiamybėms ir sakyti, kad yra kategorijos, kaip ir Teismas paminėjo, suaugusiųjų painiavos rizika šiose kategorijose yra didesnė, kai kalbama apie šias kategorijas, tad nežinau, ar pavyko paaiškinti, bet manau, kad esame sutarę šiais klausimais, kad, kaip sakėte, abu esame visi pažeidžiami skaitmeniniu atžvilgiu ir tam tikrais atvejais, žinoma, tai priklauso nuo konkrečios bylos. Ačiū labai labai dabar, pone profesoriau Rot, na, ačiū už šiuos iššūkio keliančius klausimus, na, leiskite pradėti nuo to, kad, manau, mano trumpame pranešime nurodžiau, jog galėjau įsivaizduoti aukštesnį apsaugos lygį kai kuriose srityse, ir klausimas visada yra toks: ar norite laukti tobulosios priemonės, ar gauti nieko ir tuo tarpu negauti nieko, ar norite pasiekti tam tikrų pažangų? Manau, kad pasiūlyme yra tam tikrų pažangų, bet yra ir spragų. Transparencija – aš labai skeptiškai žiūriu, aš turiu du sūnus, 17 ir 22 metų, ir labai nerimauju, ar jie suprastų ką nors iš šio pasiūlymo, ypač ta karta, manau, yra prarasta dėlei transparencijos, tad negaliu įžvelgti, kad tai būtų labai naudingas dalykas. Kalbant apie ateities įrodymų reguliavimą, žinoma, vartotojų teisė visada buvo kaip pasakėčia apie plauką ir ežį: vos tik įstatymų leidėjas sugalvoja ką nors, ežys jau būna kitame tako gale, tad negali būti priežasties nieko nedaryti dėl esamų problemų. Tad manau, kad galima spręsti tai, ką turime, ir reikia likti lanksčiam, žinoma, niekas nenori atsisakyti principų grindžiamo požiūrio. [16:39:14] Speaker 1 [EN] atsarginis variantas, kai nėra konkrečių taisyklių, žinoma, jų reikia, bet, mano nuomone, šis sluoksniuotas sprendimas – turėti principą, konkrečius pavyzdžius, o netgi aprašymą arba konkretizavimą, kaip tie pavyzdžiai, pavyzdžiui, tamsieji modeliai, atrodo, yra, be to, lankstumas, kuris ateina su deleguotosios teisėkūros priemonėmis šioje srityje, – tai straipsnis 103, – tai, manau, geriausia, ką galima padaryti šiuo metu. Jei vietoj to lauktume, kol teismų sistema išspręs problemas, teks laukti labai, labai ilgai, nes aš esu iš Vokietijos, ir Vokietijoje bent jau yra daug teismų praktikos, ir jei kur nors ES yra teismų praktika, tai Vokietijoje, nes mes esame ginčytina visuomenė ir visi nori vieni kitus paduoti į teismą. Bet jei pažvelgsime į kitas šalis narės, dešimt ar penkerius metus neturėsime nieko, o tai negali būti būdas judėti į priekį. Taigi, manau, kad konkrečius pavyzdžius įstatyme bei tam tikrą lankstumą deleguotosios teisėkūros priemonėmis arba, jei jų nėra, bent jau gaires – ateities orientuotas gaires, o ne tokias, kurios tik apibendrina tai, kas jau buvo nuspręsta teismuose, nes tai jau žinome – tai geriausia, ką galima padaryti šiuo metu. Opt-in, opt-out, taip, visiškai sutinku, opt-in yra kur kas veiksmingesnis, o opt-out yra kur kas mažiau veiksmingas nei opt-in, tai visada buvo prekybininkų pageidaujamas variantas, nes jie žino, kad nieko neįvyks. Tai politinis sprendimas. [16:41:19] Speaker 1 [RO] Labai ačiū profesorei Emiliui Misenici ir profesoriui Peteriui Rotui, taip pat kolegoms, kurie savo klausimais papildė profesorių pateiktą informaciją, ir tikiuosi, kad komitetas atsižvelgs ir į specialistų rekomendacijas. Labai ačiū. Dabar pereiname prie kito, taip pat įdomaus, skaitmeninės teisingumo teisės akto. Čia mums yra Krokuvos universiteto Teisės ir administravimo fakulteto docentas, ponas Palca – kitą vardą sunku ištarti –, jums skirta iki 10 minučių pranešimui, ir dėkojame, kad atvykote. [16:42:13] Speaker 1 [EN] Ponia Pirmininkė, gerbiami komiteto nariai, ponios ir ponai, labai ačiū. Man didelė garbė čia būti su jumis. Sekanti skaidrė, prašau. Savo rašytiniame indėlyje turėjau atsakyti į dvi klausimus. Pirma, kaip suprasti priklausomybę skatinantį dizainą skaitmeninės krosnies akte? Antra, kokios reguliavimo galimybės yra ant stalo? Ir antra, kokios yra privalumai ir trūkumai, kai skaitmeninės krosnies aktas laikomas reglamentu ar direktyva, o jei direktyva, tai kokie argumentai už ar prieš minimalią ar maksimalią harmonizaciją? Šie klausimai taip pat struktūruos mano šiandienės žodinės prezentacijos turinį. Sekanti skaidrė, prašau. Apie priklausomybę skatinantį dizainą oficialiuose Sąjungos dokumentuose kalbama jau daugiau nei pusę dešimtmečio. Jis buvo akcentuotas Komisijos 2021 m. aiškinamosiose gairėse dėl neteisingų komercinių praktikų direktyvos (UCPD). Nuo tada turime du privalomus instrumentus: DSA, kuris priklausomybę skatinantį dizainą mini tik preambulėje, bet turi tam tikrų įsipareigojimų didžiosioms interneto platformoms (VLOP), kurie galėtų būti naudojami kovai su priklausomybę skatinančiu dizainu, ir AI aktą, kurio 5 straipsnis numato tam tikras priemones, kurios galėtų būti naudojamos šiam tikslui. Aiškinamosiose gairėse jis taip pat minimas. Tuo tarpu 2023 m. Europos Parlamento rezoliucija ragino Komisiją imtis veiksmų prieš priklausomybę skatinantį dizainą, o šių metų rugsėjį matėme EU Kids Act pasiūlymą reguliuoti priklausomybę skatinantį dizainą. Šiandien taip pat sužinojome apie nutekintą, dar neoficialų skaitmeninės teisingumo akto projektą. Sekanti skaidrė, prašau. Šiuo požiūriu reikia atminti, kad jau dabar yra privalomi instrumentai ant stalo, o skaitmeninės teisingumo aktas turi būti suderintas su visais jais. Nenorime, kad jis būtų nesuderinamas, tačiau tuo pačiu metu galime pasimokyti iš esamų dokumentų trūkumų. Nutekintame pasiūlyme matome, kad skaitmeninės teisingumo akto idėja yra panaikinti UCPD. Taigi, jeigu jis būtų priimtas taip, kaip siūloma, pakeistume UCPD. Kitu atveju, [16:44:26] Speaker 1 [EN] turime jau įsigaliojusius DSA ir AI aktus, o tuo tarpu ES tebeaptarinėjama ES vaikų aktas – prašau kitą skaidrę. Kalbant apie priklausomybę skatinančio dizaino sampratą, reikia prisiminti, kad pats žodis „priklausomybė“ sukelia asociacijas su sveikata, neteisingu gyvenimo būdu, suaugusiųjų reikalais, kurie yra priklausomi, – pavyzdžiui, alkoholis, tabakas, azartinių lošimų priklausomybė, – ir tam tikromis situacijomis, kai kalbama apie konkrečiai perteklinį naudojimą, tokios nuojautos yra teisingos. Tačiau reikia prisiminti, kad iš medicininės, psichologinės perspektyvos ne kiekvienas elgesys, kuriuo žmogus užsiima dažniau, nei norėtų ar nei kitas žmogus manytų, kad turėtų, yra priklausomybė psichiatrijos požiūriu. Elgesio priklausomybės psichiatriniais atvejais pripažįstamos labai retai – DSM-5, kuris yra vienas iš dviejų etaloninių šaltinių, pripažįsta tik azartinių lošimų sutrikimą, o ICD-11 – ir žaidimų sutrikimą. Tačiau visi kiti elgesio atvejai, kai žmogus užsiima tuo dažniau, nei norėtų, medicinos bendruomenės dar nėra pripažįstami. Žinoma, yra psichiatrų, siūlančių pripažinti ir socialinių tinklų priklausomybę, tačiau tam, kad tai būtų laikoma sutrikimu, turi būti įvykdyti tam tikri kriterijai. Šie kriterijai apima dominavimą, nuotaikos keitimą, toleranciją, abstinenciją, konfliktą ir recidyvą – panašiai kaip ir daugelio kitų priklausomybių atveju. Prašau kitą skaidrę. Šiuo požiūriu tai, kad kai kurie vartotojai mano esą priklausomi ar mano turį tam tikrų problemų, nebūtinai atitinka realų simptomų pasireiškimą net ir tuo atveju, jei priimtume šiuo metu literatūroje siūlomus kriterijus. Savo indėlyje pateikiu keletą studijų, kurios rodo, kad tik apie 10 % žmonių populiacijoje galima teigti atitinkantys šiuos kriterijus, tuo tarpu žmonių, kurie teigia esą priklausomi įvairiose studijose, skaičius yra daug didesnis. [16:46:48] Speaker 1 [EN] svarbu, nes jeigu kaip tik sveikata bus pristatoma kaip pagrindinė priežastis reguliuoti priklausomybę skatinančią dizainą, tai taip pat taps pagrindiniu lauku, kuriame prekeiviai ginsis, sakydami: „Žiūrėkite, ne visi, kas naudoja mūsų paslaugą dažniau, nei norėtų, iš tiesų yra priklausomi – tai vadinama priklausomybę skatinančiu dizainu.“ Tai bus vienas iš galimų gynybos būdų. Galima įsivaizduoti, kad kitą kartą – prašau kitą skaidrę – žinoma, Sąjungos įstatymų leidėjas visiškai laisvai gali suteikti „priklausomybę skatinančio dizaino“ sąvokai autonomišką reikšmę. Mes galime ją apibrėžti, Sąjunga gali ją apibrėžti izoliuotai nuo to, kaip psichiatrai ar psichologai mąsto apie priklausomybę, o tada kyla klausimas, kaip būtent reikėtų apibrėžti priklausomybę skatinantį dizainą. Tai, ką matėme pasiūlyme – nutekėjusiame DFA pasiūlyme – yra tai, kad yra sąrašas tam tikrų savybių, kurios turėtų būti laikomos pavyzdžiais, kai prekeivis naudoja priklausomybę skatinantį dizainą, tačiau tai nėra vienintelis galimas variantas. Galima įsivaizduoti ir bendrąją nuostatą, ir galima įsivaizduoti tam tikrą bendrą draudimą, grindžiamą bendraja nuostata. Tačiau vėlgi, visi šie sprendimai turi privalumų ir trūkumų. Manau, kad verta atsiminti, jog priežastis, dėl kurios tiekėjai naudoja tas savybes, yra verslo modelis, grindžiamas reklama: kuo daugiau laiko vartotojai praleidžia internete, tuo daugiau pinigų uždirba tiekėjai, kaip jau paminėjo gerbiamas narys diskusijoje apie ankstesnį pranešimą. Prašau kitą skaidrę. Kitas dalykas, kurį norėčiau paminėti, yra tai, kad nebūtinai problemą dėl priklausomybę skatinančio dizaino reikia spręsti DFA vienu horizontaliniu būdu, taikomu visiems galimiems prekeiviams. Galima įsivaizduoti įvairias priemones, pradedant griežtu draudimu, baigiant tam tikra rizikos valdymo sistema, panašia į tą, kuri yra DSA dėl vaizdo įrašų, arba informacijos pareiškimo įpareigojimais, kurie yra mažiausiai įsibrovikiški prekeiviams ir galbūt mažiausiai naudingi vartotojams, tačiau galima įsivaizduoti, kad tam tikros paslaugų rūšys turėtų laikytis tam tikrų priemonių, o kitos paslaugų rūšys – kitų. [16:49:04] Speaker 1 [EN] ir kitų, galėtume įsivaizduoti pasaulį, kuriame socialinių medijų reguliavimas būtų kitoks nei, pavyzdžiui, vaizdo transliavimo paslaugų teikėjų ar parduotuvių ir t. t. Šiuo metu nutekėjusiame juodraštiniame variante turime šį vieną bendrą straipsnį, skirtą visiems prekybininkams – tai galimybė atsisakyti reguliavime nurodytų funkcijų, kurią gali keisti Komisija. Tačiau galėtume įsivaizduoti, kad čia galėtų būti daugiau subtilumų. Prašau pereiti prie kitos skaidrės. Galiausiai, pasirinkimas, kuris bus priimtas, priklausys nuo to, kokį tikslą turėtų pasiekti DFA: ar tai bus geresnė vartotojų apsauga, ar paprastesnis reglamentavimo laikymasis? Tai yra toks tikslas, su kuriuo visi galėtų sutikti, tačiau klausimas – kaip konkrečiai įgyvendinti geresnę vartotojų apsaugą. Ką tiksliai norime pasiekti? Tai ir nulems priimtus sprendimus. Galimas pasaulis, kuriame galėtume įsivaizduoti, kad dėl tam tikrų paslaugų rūšių ar tam tikrų vartotojų grupių visai nenorėtume, kad jie būtų veikiant priklausomybę sukeliančiam dizainui, nepriklausomai nuo to, kaip tai apibrėžtume. Kai kurių paslaugų rūšimis norėtume, kad vartotojai galėtų įjungti ar išjungti šią funkciją, bet galėtume įsivaizduoti ir tai, kad dėl tam tikrų paslaugų rūšių ar vartotojų grupių mums pakaktų tik jų informuoti, kaip darome, pavyzdžiui, su cigarečių pakeliais: visi žino, kad jos labai žalingos, bet dedame įspėjimą, kad suaugusieji galėtų priimti sprendimą. Prašau pereiti prie kitos skaidrės. Kalbant apie antrąjį klausimą – ar tai turėtų būti reglamentas, ar direktyva, matome, kad pasiūlymas yra reglamentas. Visi žinome akivaizdžias ir žinomas priežastis, kodėl reglamentas užtikrina didžiausią vientisumą ir teisinį aiškumą, bent jau popieriuje, kaip matėme per pastaruosius penkerius metus, kai beveik visi aktai buvo priimami kaip reglamentai. Tačiau yra tam tikrų problemų su įvairiomis nacionalinėmis reglamento versijomis, kai reikia juos praktiškai taikyti. Viena yra tinkamai išversti reglamentą – tai mūsų vertimo tarnyba daro puikiai –, bet paskui šiuos reglamentus turi taikyti teisininkai [16:51:19] Speaker 1 [EN] valstybės narės, kurios buvo apmokytos konkrečioje valstybėje narėje, ir kartais tos sąvokos tiesiog turi skirtingą prasmę, net jeigu jos yra tinkamai išverstos, vis tiek gali būti netikėtų nukrypimų. Net nacionaliniame kontekste įstatymų leidėjai veikia kaip tam tikras antrasis sluoksnis, galintis kontroliuoti šį reiškinį. Tuo pačiu metu direktyva tiktų vartotojui – tai būtų išspręsta problema. Prašau, kitą skaidrę. Klausimas, ar tai turėtų būti maksimalus ar minimalus, jau seniai vartojame minimalų harmonizavimą vartotojų teisėje, ir visi žinome priežastis, kodėl to daryti nederėtų. Vis dėlto norėčiau maloniai atkreipti dėmesį į tai, kad kalbant bent jau apie priklausomybę sukeliančio dizaino atvejį, pagrindiniai kaltininkai nėra Europos įmonės – jos ateina iš Jungtinių Valstijų, iš Kinijos. Taigi klausimas, ar kompromisas tarp aukšto vartotojų apsaugos lygio ir lengvos atitikties užtikrinimo yra toks pat, manau, vis dar atviras, keliama diskusijon. Ar norime, kad Meta arba Bidenams būtų pigiau prisitaikyti prie mūsų įstatymų? Manau, čia nėra akivaizdaus atsakymo. Be to, galbūt mes iš tiesų nežinome, kaip geriausiai spręsti priklausomybę sukeliančio dizaino problemą, ir štai čia valstybės narės gali eksperimentuoti – jūs visi, ponios ir ponai, geriau už mane žinote, kaip sunku Europos Sąjungoje leisti įstatymus, kaip ilgai užtrunka, kol įstatymas priimamas, ir kaip ilgai užtrunka, kol jis reformuojamas. Galbūt jeigu kokia nors valstybė narė gebės sukurti politinę valią savo šalyje ir priimti tam tikrą įstatymą – ar jis bus įgyvendinamas, tai jau kitas klausimas – tai galėtų būti naudingas bandymas, leidžiantis kitoms institucijoms ieškoti sprendimų, nes galimas daiktas, kad šiandien mes nežinome, kas yra geriausias būdas. Komisija palieka duris atviras, per [16:53:27] Speaker 1 [RO] Mulțumesc foarte mult și acum am plăcerea să îi invit pe șefa de unitate de la Digi Just doamna Maria Mio a Canel Canelopulu [16:53:40] Speaker 1 [EN] It's correctly that is excellent okay thank you very much chair thank you honorable members and also a big thank you from the side of the commission to the experts who intervened in today's workshop indeed you touched upon some of the key aspects that we have been examining in preparation of our proposals for additional fairness act that the commission is expected to examine on the 11th of November so in a couple of days time today's workshop for us is very timely not only for us as commission but also for the co-legislators it will it can inform the interinstitutional process that still lies ahead of us and help us arrive collectively hopefully to a very solid legal text that makes rules clear simpler and more effectively enforceable in practice this has been a key consideration for us I'm sure you will all understand that a that we are not able to comment in detail today on the upcoming proposals I would like however to reiterate three key elements also in reaction to the presentations that we heard today first of all to remind everyone that the digital fairness act is the result of a very long journey which which started already in 2024 with the publication of the findings of our digital fairness fitness check of horizontal consumer protection rules we have since consulted very broadly to prepare the impact assessment for the DFA we had a call for evidence and a public consultation that received over 7,000 responses we had several surveys with targeted service with consumers businesses civil society we of course liaised with academia looked into behavioral research had a youth dialogue and implementation dialogue on simplification all this is to say of course that we have to take into account of into account various elements when formulating our proposals we paid particular attention as was signaled today also to recent case law by the court of justice and I would like to thank again the European Parliament and the IMCO committee for keeping the topic of digital fairness very high up on the agenda throughout you will not be surprised [16:56:04] Speaker 1 [EN] to see that the resolutions the debates that this committee has had have informed the proposals that the commission will be examining on on Wednesday secondly in terms of content indeed we have touched upon and assessed the full range of issues that have been highlighted today in line with the mandate that was given to Commissioner McGrath together with Vice President Virkunen to combat unethical techniques online such as dark patterns marketing by social media influencers the addictive design of digital products and online profiling when consumer vulnerabilities are exploited for commercial purposes we also looked in indeed at some horizontal questions such as the benchmarks of average and vulnerable consumer when calibrating our proposals our objective has been to stay targeted and proportionate in our intervention to provide a meaningful digital update to EU consumer production rules that already apply horizontally to all business to consumer practices to all companies that are active in the single market and work as a safety net on issues such as pricing advertising selling contracting and other commercial practices we tried to reconcile indeed and this was a topic that was highlighted I think in couple of interventions what currently works really well with our horizontal consumer protection rules which is this flexible principle based nature of the rules reconcile that with the clarifications that we think are necessary to make these rules implementable and enforceable in the complex digital environment we have also given thought to how we can integrate elements in the proposals to make these rules future proof and able to be updated to keep pace with technological developments final points we have recent listened very carefully to the strong cause for ensuring coherence and complementarity between the digital fairness act and the existing digital rulebook which we are actively implementing and enforcing in practice I'm sure you have seen the latest the latest announcements on the implementation of the DSA the DFA will not affect the [16:58:26] Speaker 1 [EN] current relationship between horizontal consumer protection rules and sectoral legislation our intention is not to duplicate rules such as the DSA the audio visual media services directive and the AI act but to update indeed the baseline horizontal protections in a targeted manner that keeps them fully coherent and complementary with the digital rulebook our proposals on the DFA should of course also be read in conjunction with the upcoming EU kids with a recent proposal of for an EU kids act there the commission put forward very concrete rules for the protection of children who are indeed particularly vulnerable as online consumers for example on key aspects such as addictive design on the commission side we will continue to work very closely digi just and our colleagues in digi connect as we have done for the preparation of the proposals also throughout the negotiation process to make sure that the legal text develop in a manner that is both clear mutually reinforcing and coherent thank you very much [16:59:39] Speaker 1 [RO] Mulțumesc foarte mult iată avem și poziția comisiei vreau să vă informez că serviciul. De cercetare a Parlamentului European a făcut un briefing foarte interesant și vi l recomand legat de ceea ce se va întâmpla peste câteva zile și acum întrebări din partea colegilor la. Te rog din partea SND [17:00:06] Speaker 1 [EN] Thank you chair and thank you to to the experts for this very interesting presentations thank you Mithos we have been working for the last two years and it's not a surprise that from the SND IMCO we have been calling for an ambitious and strong legislation that will imply a DFA that would tackle the vulnerabilities that exploit consumers online especially those of children the leak that we have seen now it's too early to to make an assessment from my side but obviously we consider there's an opportunity to finally address what the existing legislation has not sufficiently tackled addictive design dark patterns manipulative advertising and unfair personalization but I want to make three points first we need to move from consumer responsibility to corporate responsibility and from my point of view it's not enough to allow users to switch off addictive features with this opt out why should the burden fall on the consumers again rather than on the companies that deliberately designed this mechanism safety and fairness must be by default not an option so this is to the commission secondly obviously we consider that children must be at the center of the legislation and we need to ensure the DFA and Kids Act work together without loopholes and gaps in protection we will make sure from this parliament that this is the case and finally we must address economic manipulation especially also with addictive sorry dynamic pricing and ensure strong European enforcement transparency is not enough rights without enforcement are simply promises so let me conclude with one message Europe should not accept a digital economy where profits depend on exploitation on exploiting people's vulnerability thank you so much thank you very much now EPP Dora thank you thank you for the presentations as well Note that consumers don't read regulations they feel them or they don't so once I've had a chance to digest the leak I haven't had the chance either yet I will read the DFA with one question in mind [17:02:29] Speaker 1 [EN] ar tai iš tiesų pakeis tai, ką žmonės patiria internete? Tikslas, žinoma, yra geresnė vartotojų apsauga, bet nerimauju, kad daugiau taisyklių nebūtinai ves prie šio rezultato. Kad užtikrintume arba padidintume galimybes pasiekti geresnę vartotojų apsaugą, DFA turi būti labai tikslus. Komisijos atliktas tinkamumo patikrinimas nurodė, kur dabartinės taisyklės trūksta, ir būtent čia DFA turėtų veikti, o ne ten, ką jau dengia skaitmeninių paslaugų aktas, dirbtinio intelekto aktas ar neteisingų komercinių praktikų direktyva, nes besikertančios prievolės nevartotojams neapsaugo, tik sukuria teisinę neapibrėžtį. Ir nerimauju, kad sudėtingumas gali būti priešingas efektas ir veda prie didesnio nesilaikymo, kas iš esmės ir yra dabartinė padėtis, nes vartotojai nesupranta savo teisių, o verslas – savo prievolių. Ir kaip profesorius minėjo, DFA įžengia į perpildytą rinką, tad aš nežinau, kaip vartotojai ir verslas supras, kurios taisyklės jiems taikomos, kai jau dabar turime šias prievoles, ypač jei dabar jiems reikės žiūrėti į papildomą taisyklių rinkinį, norint gauti visą vaizdą. Antra, taisyklės turi būti vienodos visur – manau, kad tai gerai, kad Komisija siūlo reglamentą, bet jis neturi palikti vietos skirtingoms nacionalinėms taisyklėms, nes tai yra dar vienas veiksnys, didinantis teisinę neapibrėžtį. Vartotojas Budapešte turi turėti tokią pačią apsaugą kaip ir vartotojas Amsterdame, o verslas turėtų susidurti su vienu taisyklių rinkiniu, o ne 27. Komisija įsipareigojo supaprastinti vartotojų apsaugos informavimo reikalavimus, ir norėčiau, kad šis įsipareigojimas atsispindėtų tekste, o ne naujose ataskaitinėse prievolėse. Turiu klausimą Komisijai: už kiekvieną naują prievolę DFA, ar parodysite, kokį spragą ji užpildo ir kodėl esama teisė to jau nedengia? Ir galiausiai, kaip jau minėjo mano kolega, manau, kad esminga užtikrinti, jog DFA ir „Kids Act“ veiktų kartu, ir šiek tiek stebina, kad kai kurios DFA dalys liečia [17:04:45] Speaker 1 [EN] konkrečiai kalbant apie nepilnamečius, ir manau, ar nebūtų logiškiau tai palikti „Vaikų įstatyme“, kuris bus skirtas vaikams? Labai ačiū, labai ačiū. Dabar Renew... Taip, dėmesio klausimu, na, psichologijos arba gal neurologijos, nežinau, kalbėjau su neurologu, kuris taip pat pateikė daug informacijos apie tai, kas vyksta jaunų žmonių smegenyse, turint omenyje visas socialinių medijų įtakas. Bet tiesiog smalsumo dėlei: matome daug neigiamo neigiamo rėmimo socialinėse medijose, nes žmonės linkę spausti tokius dalykus, kuriuose vyrauja neigiama struktūra. Ar tai yra kažkas, su kuo reikėtų susidoroti reklamos ir prekių pardavimo srityje, ar turėtume tai formuluoti kitaip? Ar yra kokio nors psichologijos požiūriu galimas atsakymas į tai? Ačiū, Kristal. Labai ačiū. Visų pirma, ačiū už greitai pristatomą skaitmeninės sąžiningumo įstatymo pasiūlymą. Manau, mums jis tikrai reikalingas, nes dar yra kai kurių spragų, kurias reikia užpildyti. Taip pat manau, kad nuo tada, kai priimtas, pavyzdžiui, DSA, mes daug ko išmokome. Viena iš tokių sričių – tai priklausomybę skatinantys dizainai. Ši sritis sparčiai vystosi skaitmeninėje aplinkoje, ir manau, kad būtų labai logiška pasižiūrėti, ką galime padaryti, kad geriau apsaugotume vartotojus. Mano nuomone, tikrai verta imtis daugiau veiksmų, bet, žinoma, nepamirškime, kad nereikia kurti dvigubos teisės. Tačiau tikiuosi, kad Komisija tuo pasirūpins – juk tai jūsų užduotis. Bet viena, kaip ir Laura sakė, manau, kad šiandieninėje aplinkoje, kai esame internete, dauguma iš mūsų galime būti apgauti, esame gana pažeidžiami, todėl turime ką nors daryti, kad sumažintume įrodymų naštą arba įgyvendintume kitokius sprendimus, kurie tikrai padėtų vartotojams. Manau, kad žmonės šiandien nejaučia esą pakankamai apsaugoti, ir tikiuosi, kad galėsime panaudoti skaitmeninės sąžiningumo aktą ir „Vaikų įstatymą“, kad užpildytume šias spragas, o ne jas „uždenginėti“. Labai ačiū. [17:07:18] Speaker 1 [EN] dėl to, ką ateinantį mėnesį. [17:07:22] Speaker 1 [RO] Ačiū. Jeigu nebėra kitų pasisakymų, norėčiau užduoti Komisijai vieną klausimą: ar jau esate pasiruošę tai pradėti po kelių dienų? Ar jau kalbėjotės su visais susijusiais interesų grupėmis? Kokia yra šalių narių pozicija? Ką sako šalys narės? Nes čia mums profesorius sakė, kad tai sunku, nes teisininkai 27 šalyse narėse tai interpretuos skirtingai, ir vėl turėsime fragmentaciją, ir vėl neturėsime apsaugos. Ar turite atsakymą iš šalių narių? Ar galite pasakyti, kokia jų pozicija? Ačiū. [17:07:59] Speaker 1 [EN] labai ačiū, pone Pirmininke, ir ačiū garbiems nariams, galiu pradėti patvirtindamas tai, ką sakiau ir ankstesniame savo pasisakyme – mes tikrai labai gerai suprantame mūsų horizontalių vartotojų teisių taisyklių, prie kurių priklauso ir artėjančio skaitmeninio sąžiningumo akto pasiūlymas, bei sektoriinių skaitmeninių paslaugų teisės aktų sąveiką. Mes labai rūpestingai stengėmės išvengti dubliavimo. Mūsų pradinis taškas iš tiesų buvo skaitmeninio sąžiningumo tinkamumo patikrinimo išvados, bet taip pat ir daugybė įžvalgų, kurias gavome per labai plataus masto konsultacijų procesą, kurį, manau, pavyko pabrėžti jau pasiūlymuose, kuriuos matysite lydinčioje poveikio vertinimo ataskaitoje – kaip tik čia ir matysite, kaip mes pirmiausia bandėme nustatyti ir išsiaiškinti spragas bei teisinio neaiškumo sritis ir kaip suderinome pageidaujamą politikos atsaką į kiekvieną iš jų. Kalbant apie diskusijas su interesų grupėmis, akademiniais sluoksniais ir valstybėmis narėmis – tai tikrai buvo dalykas, į kurį ypač atidžiai kreipėme dėmesį rengiant skaitmeninio sąžiningumo aktą. Be minėtų konsultacijų veiklos, mes, kaip ir darėme bendradarbiaudami su Parlamentu, manau, dalyvavome beveik visuose IMCO komiteto posėdžiuose per pastaruosius dvejus metus, teikdami atnaujintą informaciją apie skaitmeninio sąžiningumo akto rengimą. Tą patį darėme ir atitinkamose Tarybos darbo grupių formuotėse, o valstybės narės į konsultacijų procesą atsiuntė keletą atsakymų, taip pat gavome įžvalgų ir per pastarąsias dienas. Taigi, mes stengėmės viską įvertinti ir suderinti pasiūlymus subalansuotu būdu, atsižvelgiant į įvairius požiūrius. Labai ačiū, pone profesoriau, ačiū už komentarą ir už klausimus. Viena konkrečiai man užduoto klausimo tema – tai neigiamas formuluotes – manau, tai aiškiai yra politinė ir reguliavimo problema, kurią reikia spręsti, nes turime empirinių tyrimų, rodančių, kad egzistuoja neigiama, toksiška, skatinanti priešišką turinį. [17:10:32] Speaker 1 [EN] neigi emocija skatina praleisti daugiau laiko internete, didesnį įsitraukimą, o tai labai atitinka daugelio socialinių medijų platformų verslo modelį. Kai šios platformos tampa pagrindiniais įrankiais, kuriais vartotojai gauna naujienas ir informaciją apie pasaulį, tai pradeda kelti labai rimtų problemų. Dabar, ar šią problemą reikėtų spręsti vartotojų teisės pagrindu arba remiantis Europos Sąjungos aktu, pagrįstu 114 straipsniu? Manau, kad atsakymas nėra akivaizdus. Manau, kad yra argumentų ir už, ir prieš. Aš galiu įsivaizduoti pasaulį, kuriame šią problemą imasi spręsti valstybės narės ir ją reguliuoja vienu ar kitu būdu, o kai įrodyta, kad tai iškraipo vidaus rinką, mes imamės priemonių. Tačiau, kaip žinome, mes negyvename tokiame pasaulyje. Taigi, manau, kad tai sudėtingas klausimas. O be to, sutinku su viskuo, kas buvo pasakyta, todėl manau, kad artėjame prie pabaigos. Nebeužimsiu daugiau jūsų laiko. Labai ačiū. Mulțumesc. [17:11:41] Speaker 1 [RO] Labai ačiū, ir profesoriams bei komiteto atstovui, leiskite man jus informuoti, kad visos PowerPoint pristatymų medžiagos ir informacija bus skelbiami internete mūsų komiteto svetainėje, tad galėsite jas detaliau ištirti čia. Jos buvo pateiktos laiku. Labai ačiū, ir tęsiame. Šiandienos dienotvarkės paskutinis punktas — kalbant apie moteris, paskutinis punktas: moterys kaip vartotojos — kovojant su lyties stereotipais ir neteisingomis komercinėmis praktikomis. Primenu, kad Parlamento darbotvarkėje turėjome Lyčių lygybės savaitę, ir mums buvo malonu įtraukti į programą punktą: moterys kaip vartotojos — kovojant su lyties stereotipais ir neteisingomis komercinėmis praktikomis. Pradėdami, prezidentės Robertos Metsolos dviejų minučių vaizdo žinutė, kuri puikiai įves mūsų šiandieninę diskusiją. Norėčiau pasveikinti šio renginio kalbėtojus ir padėkoti už jų dalyvavimą. Apgailestauju, kad, nepaisant mūsų pastangų užtikrinti verslo sektoriaus atstovų dalyvavimą, deja, niekas negalėjo priimti mūsų kvietimo. Aš save laikau verslo pasaulio atstovu, tad esu daug dirbęs šioje srityje, ir tikrai pakviesiu savo kolegas, po to kai aptarsime šį klausimą, pasidalyti savo nuomonėmis. Dabar klausykime mūsų prezidentės Robertos Metsolos. [17:13:40] Speaker 1 [EN] Europa žengia į priekį, kai žmonės nusprendžia žengti į priekį ir imtis vadovavimo vaidmens kaip prezidentas, ir tai matau kasdien veikiančiuose. Esu susitikusi nuostabias moteris lyderes visoje mūsų visuomenėje ir visoje Europos žemyne, kurios kuria naujas gaires, kuria sėkmės istorijas ir keičia mūsų visuomenes. Tačiau šios drąsios moterys vis dar per dažnai susiduria su spaudimu, su kuriuo retai teko susidurti kitoms lyderėms – nuo atlyginimų skirtumų ir nematomo darbo iki pasenusių stereotipų ir internetinio smurto. Šiame name žengiame žingsnius, kad sulaužytume šiuos stiklinius lubas ir padarytume vadovavimo kelią prieinamesnį, įskaitant vietų rezervavimą įmonių valdybose ir uždarymą atlyginimų, užimtumo ir pensijų skirtumų. Šis Parlamentas taip pat gali didžiuotis savo rinkimų reforma dėl balsavimo teisės per įgaliotinį, kad nė vienas narys nebūtų priverstas rinktis tarp demokratinių pareigų ir šeimos kūrimo. Tęsime spaudimą, kad visos šalys narės ir nacionaliniai parlamentai ratifikuotų šiuos sprendimus, kad nė viena moteris nebūtų palikta už borto. Tačiau atverti duris aukščiausiuose postuose – tik dalis uždavinio. Reikia daugiau padėti moterims sėkmingai veikti nuo pirmos dienos. Lyderystė ugdoma nuo vaikystės, per švietimą ir karjerą. Reikia stiprių pavyzdžių ir paramos sistemų. Todėl šis Parlamentas turi ir toliau kurti demokratiškesnę ir atstovesnę demokratiją, kuri padarytų lyderystę realia galimybe visose srityse – nuo STEM iki sporto. Tam reikalinga politinė valia ir nuolatinė veikla. Štai apie ką kalba Lyčių lygybės savaitė. Dėkoju savo kolegei, viceprezidentei Antonellai Zbernai, pirmininkei Linai Gálvez Muñoz bei visiems jums, kurie nenuilstant dirbate už lyčių lygybę šią savaitę, kiekvieną savaitę ir kiekvieną dieną. Tęskite gerą darbą, nes kai moterys kyla, kyla visa Europa drauge su jomis. [17:15:43] Speaker 1 [RO] Privalome taikyti šį gražų pranešimą, ačiū, Roberta, nors dabar čia nebūsite. Turime tris kalbėtojus, o dabar – Digi Just Lygybės ir nediskriminavimo direktorato pavaduojančiosios direktorės, ponia Pinuccia Contino, pasisakymą. Jums septynių minučių, ačiū. [17:16:20] Speaker 1 [EN] Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke ir komisijos nariai, malonu vėl grįžti prie šio išskirtinio komiteto po to, kai buvau atsakingas už produktų saugumą ir lyčių lygybę „Digi Just“. Leiskite pirma priminti pagrindinius principus: ES vartotojų apsauga įtvirtinta Europos Sąjungos Sutarties 169 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 38 straipsnyje. Ši apsauga grindžiama prielaida, kad vartotojai yra silpnesnėje padėtyje nei pardavėjai ar tiekėjai, nes paprastai turi mažiau informacijos, mažiau ekonominės galios ir mažiau patirties. Vartotojų teisės, vadinasi, siekia kompensuoti šį struktūrinį disbalansą. Pavyzdžiui, neteisingų komercinių praktikų direktyva ginasi vartotojus nuo neteisingų komercinių praktikų, įskaitant apgaulingų veiksmų ar praleidimų bei agresyvių praktikų. Giminės tema susijusi reklama, tokia kaip reklama, kuri išnaudoja nepasitikėjimą dėl išvaizdos, kūno įvaizdžio, senėjimo ar motinystės, gali būti priskiriama neteisingų komercinių praktikų direktyvai (UCPD), jeigu ji yra neteisinga bet kokiu būdu, verčiant vartotojus — šiuo atveju moteris — priimti sprendimą, kurio jie nebūtų priėmę kitaip. Neteisingų komercinių praktikų direktyva taip pat numato aukštesnį apsaugos lygį aiškiai identifikuojamai vartotojų grupei, kuri yra ypač pažeidžiama dėl komercinės praktikos ar pagrindinio produkto dvasinės ar fizinės negalios, amžiaus ar lengvatikystės, jeigu prekybininkas galėjo protingai numatyti šį pažeidimumą. Tokiais atvejais praktika vertinama pagal grupės vidutinio nario požiūrį. Tačiau lytis nėra viena iš UCPD nurodytų pažeidžiamumo priežasčių. Vis dėlto neteisingų komercinių praktikų direktyva reikalauja konkrečios praktikos atvejo analizės, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su šia konkrečia praktika ar sutartimi. Tai daro direktyvą lanksčiu įrankiu kovai su įvairiomis praktikomis ir sutartimis. Pavyzdžiui, aukštesnė kaina už produktą, kuris skirtas moterims. [17:18:54] Speaker 1 [EN] than for a comparable product marketed to men the so-called pink tax is not automatically an infringement of the UCPD the UCPD does not establish general prohibition on price differences between consumers or product variants it may nevertheless apply where for example the trader misleads consumers about the price or its calculation omits material information or uses an aggressive practice as many of you know and we have just heard all the discussions the commission will propose the DFA in a couple of days the DFA aims is to strengthen consumer protection online and we have seen how much the DFA is conceived to protect the interests of all consumers men or women in all their diversity its rules are intended to address practices that can harm consumers generally while taking account also of vulnerable consumers for sure certain forms of influencer marketing or personalized advertising or pricing might disproportionately affect women for example influencers promoting beauty anti-aging or weight loss products makes exploit gender specific insecurities relating to appearance and body image while failing to make sufficiently clear the commercial nature of their endorsements the DFA could strengthen protection in this area including by requiring sale and disclosures to ensure that consumers are made aware of the commercial nature of such content the work on the DFA also looked at addressing unfair personalized advertising practices for example for instance where traders use consumers personal data including sensitive information revealing health conditions or other characteristics protected under the GPDR the GDPR to target them with advertising that exploits their vulnerabilities and here we know how certain health conditions only affect women as we have stressed in the gender equality strategy minors are particularly vulnerable to influencer marketing often perceiving influencers as their friends influencers sometimes exploit minor's trust for example by blurring the commercial [17:21:20] Speaker 1 [EN] purposes of their activities or exploiting gender stereotypes and gender specific vulnerabilities pushing minor to buy products or otherwise distorting their transactional decisions there is also evidence that girls can be particularly affected online also specifically with respect to video games because even though loot boxes and problem gambling was shown in a 2020 study to be stronger among among girls than boys although boys were considerably more likely to engage with loot boxes in the first place the DFA work has looked specifically into this matter and more broadly into the matter of spending maximizing practices if we look at financial services now there is of course a big risk of algorithmic biases traditional credit scoring models for instance often fail to account for women's different career partners patterns including breaks for caregiving to children or older parents when AI systems are trained on historical data reflecting decades of gender inequality they can perpetuate and scale these biases the revised consumer credit directive which will come into application on 20th November 26 strengthens protection against discriminatory automated decision making looking forward implementation will be key to ensure that algorithms are regularly tested for gender bias and deliver fair outcomes the gender equality strategy also explicitly covers the angle of women as consumers i can go deeper into this because i see that my seven minutes are almost there and i really hope that we can continue working together with all of you to address gender equality issues in the field of consumer rights [17:23:21] Speaker 1 [RO] Mulțumesc foarte mult da de decenii este inegalitate să sperăm că ajungem să trăim și noi egalitatea de de șanse acuma am să invit pentru patru minute pe doamna Mary Collins secretar general pentru lobby european al femeilor please [17:23:46] Speaker 1 [EN] Thank you very much Madam Chair and thank you to the MCO committee it's um very honored to be here on behalf of the European Women's Lobby and I think your this is very timely event as um the cost of living is soaring and we can hear out cry and in the streets I just want to first of all reiterate that women are more than 50% of the population they are not a vulnerable group they are not a footnote they're not a minority but however there are many different characteristics that impact their spending power one of them being that there is still a persistent gender pay up between 11 and 12% for decades and that has lifelong consequences because it leads to a gap in lifelong earnings and pension gap and it means poverty in older age so this obviously has a huge impact on the capacity of women in terms of their spending power also we should not overlook the entrenched gender stereotypes that impact on consumer and commercial practices there are gender biases that are ingrained so I wanted to quickly if I may in my four minutes look at the so-called pink tax which we can also call a sexist tax secondly menstrual products and thirdly the commodification of women's bodies so it was pointed out that this so-called pink tax is what we would call a sexist tax it shows that products that are aimed at women that target women are much more expensive even if the equivalent exists for male consumers so for example um healthcare and particularly products like the deodorant which is far more expensive when targeted woman but the studies show and there are not that many studies to be honest show that um even impacts on toys children's toys children's clothes the different color of products as well so we can see that gender stereotypes are ingrained and some studies show that actually it is against um gender equality laws as well in different countries so we would like to see MCO and FAM do a joint um own initiative report to really trace the differentiation of prices um with between women [17:26:13] Speaker 1 [EN] and men in throughout the European Union quickly move on to menstrual products and it's more about a tampon tax it's often referred to as a tampon tax but it's more about that it's about inclusion it's part of the union of equality and it's access to women's sexual and reproductive health and rights throughout Europe today girls still drop out of school while they have their periods homeless women lack access to sanitary facilities and it's difficult to manage in terms of their dignity and their safety so we would again like to see more studies done in relation to this there are some good practices in different parts of throughout the European Union these need to be scaled up because this is a really you know very important issue for girls in terms of VAT just to say that the revision of the VAT directive gave the possibility of to member states to actually be more flexible in terms of classifying sanitary products from being luxury items to ordinary items however today there are only three countries in Europe um Malta Cyprus and Ireland where there's a zero VAT on sanitary products thirdly I want to the commodification of women's bodies so women are not for sale and this includes prostitution pornography as well as accelerating exploitive digital exploitation think it was spoken about a little bit earlier they aim to hurt alienate violate women and girls bodies minds and fundamental rights so it's an issue of violence against women and needs to be addressed as such however what we do see is that the so-called mainstream media and advertising they also use the sexualization of women's bodies to lure um customers and clients into practices and consumer practices so these need to be um called out for what it is it's exploitation of women so the DSA covers some issues for example big platforms uh such as porn um porn pornhub but it doesn't go far enough so we really need to have a we need really need to call out against the um sexualization of women through media through [17:28:34] Speaker 1 [EN] advertising which have an impact in terms of consumer preferences and choices I'll leave it at that thank you very much [17:28:43] Speaker 1 [RO] Mulțumesc foarte mult și mulțumesc și pentru că ați fost și la celelalte prezentări apreciez foarte mult că ați fost aici în sală așa cum apreciez că domnul profesor stă acum să asculte și problema noastră a femeilor acum pentru patru minute am s o rog pe doamna Silvia Maurer director advocacy beuc patru minute să din perspectiva beuc acum [17:29:11] Speaker 1 [EN] Good afternoon uh Madam Chair honorable members thank you very much for inviting the European Consumers Organization B to this workshop so that we can also maybe share a little bit of the research of our member organizations because indeed uh I think that um very often uh women do uh continue to face practices that undermine their ability to participate in markets on equal terms with men um we have heard about the so-called pink tax and that is something that our members have also uh confirmed uh and it's not only anecdotal so our Slovak member SOS has for example analyzed 200 products that were sold by online retailers and they found that around 10% of those products were more expensive in their pink version and according to their research the most significant differences appeared in health supplements footwear and sporting goods but also our UK member which found out that one of the latest trends is to relabel uh uh products for uh menopa with menopause and to make price premiums even though there's very often no added value of these products compared to other ones um I will try um not to be too repetitive because a lot of points that have already been made I would also have raised the exact same issues um on the pricing what is maybe also interesting is that uh sometimes it's like very obvious what was referred to by the pink tax meaning it is almost the same product it's just that the price is higher when it's packaged differently or the color is different but there is also more subtle uh misleading uh where women are paying more because that can be that for example the quantity is lower and the price is the same so that's an indirect way on how to mislead about the pricing um and uh we have already also heard about uh the issue about um algorithms uh that they uh increasingly determine which products we see which advertisements reach us and uh sometimes even different prices that we pay and that there uh these systems rely very often on biased data uh or reinforce existing stereotypes so that's why discrimination can [17:31:23] Speaker 1 [EN] atsitinka ir tokio lygmens, kuris vartotojams yra labai nematomas ir labai sunku jį užginčyti, aš manau, kad mes sutartume, jog turėtume labai atidžiai stebėti įtakojančiojo rinkodarą, nes moterys ir merginos yra vienos pagrindinių tikslinių grupių. Taigi jaunos moterys skatinamos siekti nerealistiškų grožio standartų, nuolat gaudamos produktų rekomendacijas, o dažnai jos yra skatinamos ir prie per didelio vartojimo, pavyzdžiui, greitojo mados. Ir manau, kad čia galėtume sieti su jūsų ankstesniu seminaru apie skaitmeninį sąžiningumą, nes aišku, kad turime aptarti ir sprendimus, ką galime padaryti, nes dauguma šių praktikų yra labai subtilios, o rinkai jau seniai leidžiama tai daryti. Manau, tai taip pat siejasi su tuo, ką anksčiau paminėjo ponia Gigi Kalančik, – kad „rožinė mokesčio“ praktika gali būti neteisinga komercinė praktika, tačiau įstatyme nėra visiškai aišku, kad galėtume veikti visais atvejais. Taigi dėl skaitmeninio sąžiningumo akto manau, kad čia turime galimybę, kaip galėtume pagerinti įstatymų leidybą. Tačiau galbūt mums reikia ir ES lygiu šiek tiek geriau strategiškai suderinti, pavyzdžiui, vartotojų darbotvarkės įgyvendinimą kartu su lyčių strategija, galbūt galime sukurti ir kai kurias idėjas. Ir norėčiau pasakyti, kad visais atvejais, kai kalbame apie labai praktinį įstatymų leidybą, turime pasižiūrėti, ar nėra konkrečių reikalavimų, kuriuos reikėtų įtraukti į bendrąjį produktų saugos reglamentą. Anksčiau, pavyzdžiui, buvo toks požiūris, kad techniniai saugos standartai labai dažnai neįvertindavo moterų kūnų, ir tai buvo Parlamentas, kuris į tekstą įtraukė papildomą nuostatą, kuri galiausiai buvo priimta. Ir tai tik toks mąstymas, kad reikia taikyti labai dažnai ten, kur galimos pagerinimo galimybės. Manau, čia ir baigsiu. Galbūt dar pasakysiu, kad kai kuriomis praktikomis... [17:33:30] Speaker 1 [EN] galbūt mums reikia gerų įrankių Europai ir jų įgyvendinimui, kai yra bendro interesų atvejų, ir jei norime tobulinti moterų lygybės programą, galbūt yra ir projektų bei bendrų įgyvendinimo veiksmų, kuriuos galėtume kartu apsvarstyti, remdamiesi ne tik įrodymais, bet ir praktikos patirtimi, kurių metodai iš tiesų nėra leidžiami rinkoje, ačiū [17:33:56] Speaker 1 [RO] Labai ačiū, prieš perduodant žodį kolegoms, apgailestauju, kad buvo padaryta pastangų ir pakviesti verslo sektoriaus atstovai, tačiau jie, deja, nepriėmė mūsų kvietimo. Tikiuosi, kad kitą kartą jie galės dalyvauti. Tik norėčiau, kad žinotumėte, jog buvo padaryta pastangų, mes juos pakvietėme, bet jie neatsiliepė į šį debato dalyvavimą, ką laikau svarbiu. Kaip kažkas čia paminėjo, moterys nėra bailios; mūsų yra daugiau nei 51 proc. moterų, ir tikiu, kad kiekvieną įstatymą reikia vertinti ir jo poveikio moterims požiūriu. Dora IPP [17:34:46] Speaker 1 [EN] Taip, ačiū, kad atėjote šiandien, ir ačiū už pristatymus. Iš tiesų, kaip ir jūs, ir mūsų kolega ką tik pakartojote, moterys sudaro daugiau nei 50 % gyventojų, todėl turime labiau didinti sąmoningumą dėl neteisingų komercinių praktikų arba kaip neteisingos komercinės praktikos paveikia moteris. Taip pat esu šiek tiek nusivylęs dėl šiandieninės mažos dalyvavimo apimties. Norėčiau jūsų paklausti apie „rožinę rinkliavą“. Mat, ieškojau, bet neradau jokių naujausių studijų šiuo klausimu, todėl man būtų įdomu, ar turite duomenų apie jos paplitimą, koks tai didelis ar plačiai paplitęs problemos mastas, ir kaip ketinate spręsti šią problemą. Turiu omenyje, kad jau esame minėję, ir aš manau, kad yra atvejų, kai esama teisėtvarka tai apima kaip apgaulingą praktiką. Grįžtant prie įgyvendinimo ir prioritetų, mano pagrindinis klausimas yra: kaip užtikrinsime, kad Komisija ir nacionalinės įgyvendinimo institucijos imsis veiksmų, ir kaip galime padidinti sąmoningumą, kad jos imtųsi veiksmų šiais neteisingų praktikų atvejais? Ir dar vienas klausimas: žinau, kad Komisija atliko skaitmeninės tinkamumo sąžiningumo patikrą ir nustatė stulbinančią 7,9 milijardo eurų metinių nuostolių vartotojams dėl esamosios esminės teisėtvarkos trūkumų. Jie šiuos nuostolius skirsto pagal amžių, bet ne pagal lytį. Todėl man įdomu, ar yra planų rinkti tokius duomenis pagal lytį. [17:36:39] Speaker 1 [RO] Labai ačiū Georgia S&D. Ačiū. [17:36:46] Speaker 1 [IT] Pone Pirminybe, ačiū už labai svarbų šį debatą, ačiū visiems svečiams, kurie mums pateikė labai įdomių įžvalgų, nes skaitmeninė transformacija tikrai atvėrė naujų galimybių, tačiau taip pat sukėlė daug kritinių klausimų, kurių bandome imtis, ypač kalbant apie neteisingas komercines praktikas ir vartotojų manipuliavimo formas. Šiuo požiūriu „Skaitmeninės sąžiningumo aktas“ yra labai svarbi galimybė, kurios privalome nepraleisti, kad būtų galima integruoti lyčių perspektyvą į naujus taisyklius ir jų poveikio vertinimą. Akivaizdu, kad kalbame apie algoritmus, galinčius stiprinti nerealius grožio idealus, tikslinę reklamą, kuri dažniausiai išnaudoja kūno, amžiaus ar kitokias su asmeniu susijusias nepasitikėjimo priežastis, ar rinkodaros strategijas, kurios atkartoja arba dar labiau stiprina jau gerai žinomas lyčių stereotypes. Šios praktikos ne tik įtakoja vartotojų pasirinkimus; jos gali turėti labai konkretų poveikį ekonominės autonomijos, gerovės, o ypač – moterų pasirinkimo laisvei. Nesusiduriame su atsitiktinėmis diskriminacijos atvejomis; žinome, kad tai nėra atskiri epizodai: lyčių stereotipai ir prietarai tikrai įsišakniję algoritminių sistemų ir verslo modelių struktūrose. Jie atkartoja ir stiprina jau egzistuojančias nelygybes, o tai matome nuolat. Akivaizdu, kad tai nėra nauja problema. Atsimenu 2023 m. Europos Parlamento tyrimą, kurį FEM komitetas pavedė atlikti dėl lyčių spragos poveikio vartotojų apsaugos duomenims. Šis tyrimas parodo, kaip duomenų neapibendrinimas taip pat turi įtakos moterims kaip vartotojoms skaitmeninėje rinkoje. Būtent todėl manau, kad lyčių perspektyva privalo būti ne vien bendruoju principu, bet [17:39:16] Speaker 1 [IT] iš tiesų konkretus kriterijus Europos vartotojų apsaugos teisėje, jau nuo pat GDPR. Bet aš klausiu savęs, kokius gi kriterijus vis detaliau apibrėžia? Ačiū. [17:39:41] Speaker 1 [RO] Labai ačiū. O dabar norėčiau gauti atsakymus iš jūsų visų trijų. Bet prieš tai norėčiau pasakyti, kad taip, jūs teisūs, jūs sakėte, kad moterų kosmetika brangesnė, bet taip pat ir apatiniai drabužiai. Aš šeimoje esu tas, kuris eina apsipirkti, ir tai žinau, ir nemanau, kad tai normalu. Bet dar blogiau tai, kad moterys, kurios uždirba mažiau nei vyrai, turi mokėti daugiau už kosmetikos ar kitų produktų pirkimą. Tačiau labai rimta yra tai, ką jūs pasakėte savo pristatyme, kad jaunas merginas, ypač jaunas merginas, apgaudinėja, norint atrodyti gražiai. Aš mačiau tiek daug atvejų, kai skleidžiami melagingi duomenys, netikri naujienos, kai jas siunčia į įvairias klinikas ir tiesiog ap mutiliuoja. Todėl čia turime būti labai atsargūs. Ačiū, ir tikiuosi atsakymų bei išvadų iš kiekvieno jūsų. [17:40:47] Speaker 1 [EN] Labai ačiū, hm, už šį labai svarbų debatą ir už visus iškeltus klausimus. Na, kaip žinome, kalbant apie lyčių lygybę, deja, nėra lengvų atsakymų, nes lyties nelygybės taip giliai įsišaknijusios kiekviename gyvenimo aspekte. Taigi, be jokios abejonės, aš, hm, Komisija gali tik pritarti visiems iškeltiems klausimams. Ir galbūt čia, hm, pirmiausia, hm, hm, galėčiau viltis, kad ateityje surinksime daugiau duomenų. Mums jau yra, hm, mūsų agentūra, kuri daug dirba šioje srityje, ir, be abejonės, galime atkreipti EGE dėmesį ir į moterų, kaip vartotojų, aspektą, kuris, hm, nebūtinai yra buvęs labiausiai nagrinėjamas, hm, aspektas, nes, žinoma, dar tiek daug reikia padaryti kovoje su moterų smurtu, tiek daug reikia padaryti, kad geriau suprastume visas spragas, visas lyties nelygybės spragas – lyties atlyginimų skirtumus, lyties darbo rinkos skirtumus, lyties pensijų skirtumus, ir, hm, hm, žinoma, dar daug ką reikia padaryti kovojant su stereotipais, kurie, deja, negali pasikeisti vien tik įstatymų dėka. Taigi, tai iš tiesų reikalauja labai daugiaaspekčio ir kompleksiško veikimo, kurį Komisija yra įtraukusi į visas savo lyčių lygybės strategijas, o ypač į paskutinę, kurią Komisija priėmė 2026 m. kovo 5 d. ir kuri galios iki 2030 m., kurioje visos šiandien iškeltos problemos yra aptariamos ir yra daugelio skirtingų veiksmų, iniciatyvų objektas – kartais tai tyrimai, kartais teisės aktai, kartais iniciatyvos ar finansavimas. Taigi, hm, ką galiu užtikrinti šiam, hm, gerbiamam komitetui ir nariams, tai, kad padarysime viską, kas mūsų valioje, naudodami visas turimas priemones, kad pagerintume situaciją. Tačiau mums tikrai taip pat reikia jūsų ir visos jūsų darbo, aistros bei, hm, pastangų šioje srityje. Labai ačiū. [17:43:31] Speaker 1 [RO] Noriu dar kartą pabrėžti, kad visas mūsų debatas buvo transliuojamas internetu, e, ir kad internetu buvo prisijungę kur kas daugiau žmonių. E, bet aš tikiu, kad pristatymų ir klausimų kokybė buvo, e, aukšto lygio, ir norėčiau padėkoti tiems, kurie skaitė pristatymus, savo kolegoms, uždavusiems klausimus, ir tiems, kurie klausėsi internetu, nes svarbu atvirai, nuoširdžiai ir be jokių išlygų diskutuoti, kad rastume sprendimus. E, dabar kviečiu lobistų atstovą, o paskui BEUC kalbėti, kiekvienam po dvi minutes. [17:44:14] Speaker 1 [EN] Labai ačiū ir labai ačiū už Jūsų klausimus, pastabas bei atsiliepimus. Taigi, pirmasis klausimas buvo, kokio dydžio problema yra „rožinė mokesčio“ atveju? Ji turbūt milžiniška. Na, problema ta, kad neturime didelių tyrimų, tačiau ten, kur jie atlikti, matome, jog ji labai didelė. Kartais daroma skirtis tarp prekių krepšelio, tai yra įprasto prekių krepšelio, kurį naudoja visi, ir paslaugų. Taigi, pavyzdžiui, Vokietijoje 2017 metais atliktame tyrime – tai jau šiek tiek senesni duomenys – prekių krepšelio atveju kainų skirtumai nebuvo dideli. Taigi, kai kurie produktai, kurie, žinoma, skirtųsi moterims, nebuvo milžiniški. Tačiau kai kalbama apie paslaugas, ypač kirpyklas, cheminį valymą, siuvybą, kosmetiką ir t. t., skirtumas siekė net 37 proc. Taigi, tai milžiniška. Todėl galime įsivaizduoti, kad problema yra milžiniška. Ji tikrai tokia yra. Taigi, mums reikia duomenų, ir visiškai pritariu Komisijai, sakydama, kad esame labai laimingi Europos Sąjungoje, kad turime Europos lyčių lygybės institutą, kuris renka duomenis ir kasmet pateikia lyčių lygybės indeksą, rodantį, kur esame. Štai, beje, jau 26-asis bus pristatytas šio mėnesio pabaigoje. Taigi, labai laimingi, kad tai turime. Ir taip, tai yra, na, tai yra tai, ką institutas galėtų padaryti – rinkti duomenis, kad galėtume akivaizdžiai matyti kainų skirtumus, nes tam nėra jokio objektyvaus pagrindo. Būtent todėl tai vadiname ir „seksistiniu mokesčiu“. Taigi, ką dar galima padaryti? Na, pramonė turi prisijungti. Tai būtina. Ir taip pat kalbant apie moterų atstovavimą sektoriuje. Žinome, kad moterų atstovavimas vis dar labai mažas daugelyje sričių. Turime direktyvą dėl moterų valdybose, tačiau norėtume, kad ji būtų daug ambicingesnė ir siektų lygybės valdybose. Nes lygybė reiškia 50/50 atstovavimą ir tikrai siekti to. [17:46:34] Speaker 1 [EN] nes, kadangi tikime, kad tai yra vienas būdų spręsti kai kurias iš šių problemų, o ir įgyti kitokį požiūrį, ypač kalbant apie moterų ir mergaičių kūnų naudojimą. Hmm, mums iš tiesų reikia visiškai kitokio požiūrio į tai. Ir kaip teigia Komisija, turime daug įrankių ir privalome užtikrinti, kad jie tarpusavyje bendrautų. Taigi, hm, žinote, Skaitmeninių paslaugų aktas, hm, DSA, dirbtinio intelekto aktas, hm, lyčių lygybės strategija, hm, visi jie turi tarpusavyje bendrauti, nes, žinote, nėra, hm, jokio vieno sprendimo. Tai yra dalis globalios standartų sistemos mūsų visuomenėse, o ypač kalbant apie lyties stereotipus. Galėtume manyti, kad jau 2026-aisiais būtume tai įveikę. Bet ne. Tai vis dar labai, labai giliai įsišakniję. Taip pat norėčiau šį tą pasakyti apie, hm, finansavimą. Mums tikrai reikia finansavimo. Mums reikia išteklių, nes turime spręsti šią problemą visais lygiais. Ir tikrai norėčiau pabrėžti, kad dėl artėjančio daugiametės finansinės perspektyvos, Tarybos pasiūlymas numato 30 % sumažinti ES „Agora“ priemonę, tai yra 3,0, o tai yra didžiausias visame ES biudžete numatytas mažinimas. Todėl šiandien norėčiau jums ir primygtinai prašyti, kad tai neįvyktų. Ir grįžti prie to, ką pasiūlė Komisija, o netgi eiti toliau. Nes tai yra lemiama. Tai susiję ir su demokratija. Ir ypač kalbant apie ilgalaikį biudžetą. Kalbame apie artėjančius septynerius metus. Net jeigu šiandien situacija atrodo šiek tiek niūri, tikimės, kad po septynerių metų turėsime teigiamesnį ir vilties kupiną pasaulį. Ačiū. [17:48:46] Speaker 1 [RO] Labai ačiū. Ir tikiu, kad norint pašalinti stereotipus, turime imtis švietimo. Nuo mokyklos, šeimų, kai vaikai dar visai maži, darželyje, automobilis skirtas tik berniukams, mergaitėms – kažkas kita; ši spalva berniukams, o ta – mergaitėms. Šiuos dalykus reikia spręsti pačioje šaknyje ir per švietimą, o ne tik tada, kai jau esame suaugę. Ir ne vien tik įstatymais. Švietimas turi labai svarbų vaidmenį. Dabar – BEUC atstovas, prašau. [17:49:21] Speaker 1 [EN] Ačiū. Na, manau, kad tikrai galbūt mums reikėtų daugiau įrodymų rinkimo, o taip pat susietų visai skirtingas sritis, kur norėtume ieškoti įrodymų. Na, nes manau, kad, šiaip ar taip, problema čia, manau, yra iš dalies sisteminė, nes moterys girdi reklamose, kad jos dar nėra pakankamai geros. Ir kad, na, kitas pirkimas priartins jas prie idealios būsenos. Tai sukuria nuolat besikartojantį pasitenkinimo ciklą, kuris vėl skatina vartojimą. Ne todėl, kad vartotojams reikia produkto, bet todėl, kad juos įtikino, jog jiems reikia kažką pataisyti savyje. Ir, na, manau, kad visada, deja, atsiranda vis naujų formų, kaip šis jausmas naudojamas rinkodaros technikoms ir naujoms pardavimo kanalams. Taigi tai šiek tiek savęs kartojantis ciklas: vos tik atskleidžiate kažką nauja, atsiranda vis subtilesnių būdų, kaip tęsti pardavimo technikas moterims. Blogiausiu atveju, kaip jau anksčiau girdėjome, moterys, be to, dažniausiai vidutiniškai uždirba mažiau, o tada dar moka daugiau. Taigi jos yra baudžiamos du kartus už tai, kad yra vartotojos viename rinkoje. Ir tai tikrai reikalauja mūsų dėmesio. Na, aš pritariu kai kuriems pasiūlymams, kaip toliau elgtis, ir mes taip pat mielai dalyvautume diskusijoje dėl duomenų. Tiesa, jų turime nedaug, bet galėčiau pateikti vieną ar du vartotojų apklausų, kurias atlikome su mūsų nariais, jeigu jie būtų naudingi. [17:50:53] Speaker 1 [RO] Labai ačiū. Ačiū už atsakymus. Ačiū už klausimus. Ačiū sekretoriatui, kuris man padėjo. Ačiū vertėjams, nes be jų kaip būtume susitvarkę? Labai gerai. Turime 24 kalbas. Oficialios kalbos. Šiandien beveik visi kabinos yra pilni. Ačiū. Ir tikiuosi, kad sustosime čia. Aptarsiu IMCO komitete, kad tęstume ir galbūt čia atnešime tai, ko šiandien neturėjome, tai yra pramonės šalies dalyvavimą diskusijose. Žinoma, labai svarbu ne tik reguliuoti, bet ir įgyvendinti. Nes galime turėti labai gerą dokumentą, bet blogai jį taikyti. O kad gerai jį taikytume, manau, kad visi suinteresuoti asmenys turi įsitraukti ir pranešti apie problemas. Turime ugdyti vartotojus, kad jie skųstųsi, kai jų teisės pažeidžiamos, o ypač moteris, nes moterys, sakykime, labiau delsia, kai pažeidžiamos jų teisės. Turime daugiau dirbti šiuo klausimu. Asmeniškai dirbu savo šalyje, turėtumėte žinoti, kad vadovauju moterų asociacijai, kuri veikia jau 30 metų, ir labai gerai su jomis bendradarbiauju, o šis ugdymas padėjo joms įgauti drąsos vertinti savo gebėjimus ir nepasiduoti visų tų melagingų informacijų manipuliacijoms. Labai ačiū, ir tikiuosi, kad susitiksime vėl kitą kartą. Ačiū. [17:52:43] Speaker 1 [EN] Labai ačiū. Sveikinimai. [17:53:04] Speaker 1 [EN] Labai ačiū. [17:53:28] Speaker 1 [EN] Ačiū. Turiu vieną. Ačiū. Ačiū. [17:54:07] Speaker 1 [EN] Rytoj. Rytoj. Rytoj. Taip. Ačiū. [17:54:23] Speaker 1 [IT] Labas vakaras. Labas vakaras. Taip, taip, bet